Naujausios
Ąžuolas vyresnis net ir už patį Kristų
Kodėl kai kurios rankų darbo interjero detalės kainuoja šimtus ar net tūkstančius eurų? Nesidominčiam tokio daikto atsiradimo istorija, kaina gali pasirodyti per didelė. Bet tiems, kurie vertina unikalius, retus daiktus – tokia stalinė lempa gali pasirodyti tikru lobiu, turinčiu vis didėjančią vertę.
Koks jausmas apėmė menininką, sužinojus rankose laikomo ąžuolinio gabalo, iš kurio pagamintas lempos stovas, amžių? „Nepasakyčiau, kad aš labai nustebau, sužinojęs turimos medienos amžių. Taip, tie 4000 ar 6000 metų tikrai daug. Tikėjausi kiek kuklesnius metus išgirsti, galvojau mano turimo ąžuolo gabalui kokie 2-3 tūkstančiai metų. Nors šiaip, visi iškasti ąžuolų gabalai dažniausiai skaičiuoja ne vieną tūkstantį metų“,- sakė G. Čepaitis.
Nesijaučia išskirtiniu turtuoliu
Pašnekovas teigė, kad laboratorijoje, atliekančioje specialius tyrimus, nusakančius medžio amžių, mokslininkai sakė, kad seniausias tirtas ąžuolo gabalas siekia ko gero 10 000 metų.
„Todėl mano turimas gabaliukas medžio – vidutinio amžiaus. Žinau, kad verslininkai pardavinėja juodojo ąžuolo likučius mažais gabaliukais. Jie tampa ruošiniais skulptūrėlėms arba, tarkime, papuošalams gaminti. O man labiau patinka didesnius gaminius gaminti“,- pasidalino mintimis G. Čepaitis.
Į klausimą, ar nesijaučia turtuoliu, G. Čepaitis atsakė, kad tokiu nesijaučia, tačiau bando pragyventi iš savo gaminių, kuriems naudoja net ir kelių tūkstančių metų senumo ąžuolą.
Seniausiam ąžuolui Lietuvoje – beveik 13000 metų
Pasiteiravome Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro akademiko, profesoriaus, habilituoto daktaro ir laboratorijos vadovo Jono Mažeikos, ar dažnai jų mokslinėje laboratorijoje tiriami juodųjų ąžuolų likučiai?
„Kasmet kreipiasi keli ar keliolika privačių asmenų dėl tyrimų. Daugiausia besikreipiančiųjų – menininkai ar komersantai, kurie kažką daro iš tos medienos. Mūsų regione – Lietuvoje, Latvijoje randama juodųjų ąžuolų“,- sakė daktaras J. Mažeika.
Mokslininkas paminėjo, kad seniausias jų laboratorijoje nustatytas iškastinio ąžuolo amžius buvo 12 – 13 tūkstančių metų amžiaus. Dažniausiai nustatomas 2– 3 tūkstančių metų amžius.
„Tuo metu keitėsi klimatas, greičiausiai todėl daug ąžuolų nudžiūvo, krito arba buvo užlieti. Apskritai per paskutinius aštuonis – trylika tūkstančių metų buvo nemažai gamtos sąlygų pasikeitimų, todėl toks amžius ir yra nustatomas“,- įžvalgomis pasidalino J. Mažeika.
Mokslininkas pastebėjo, kad daugiausia tokių juodųjų ąžuolų randama vietovėse, kuriose kažkada buvo pelkės, šlapynės ar upių pakrantės. Per daugelį metų mediena impregnavosi gamtinėmis medžiagomis, gulėdama po storu nuosėdų sluoksniu. „Tokie iškastiniai medžiai vadinasi subfosiliniai“,- paminėjo daktaras.
Juodasis ąžuolas vertinamas menininkų ir verslininkų
Ar tokie reti radiniai yra vertingi, o gal pervertinami? „Tokios medienos galima rasti kasant tvenkinius ar užpelkėjusiose vietose. Šiaip, kas domisi, tai žino, kad Latvijoje, vienos upės slėnyje, labai paplitę tokie radiniai, taip pat Baltarusijoje, kasant karjerus, dar ir Lenkijoje galima rasti. O pas mus juodieji ąžuolai dažniausiai randami atsitiktinai“,- sakė J. Mažeika.
Jis pastebėjo, kad tokios ypatingos medienos galima rasti išsekus upėms arba atsivėrus pakrantėms, išsausėjus pelkėms ar panašiai.
Mokslininkas pasidalino, kad apie tai, kokiais būdais iškasami juodieji ąžuolai, jis negali pakomentuoti, nes į laboratoriją tyrimams atkeliauja tik mažos dalelės ar atplaišos. „Tokių laboratorijų, kaip mūsų, yra Latvijoje, Lenkijoje, tačiau žmonės renkasi, kur jiems labiau apsimoka daryti tyrimus. Todėl dažnai pas mus atvažiuoja užsakovai iš kaimyninių šalių. Tyrimas kainuoja apie 200 eurų, bet darbo, nustatant ąžuolinės subfosilijos amžių, reikia nemažai“,- sakė J. Mažeika.