Klientai nežino, kad bendrauja su gimnazistu
Simonas Undzėnas vis dar mokosi Biržų „Saulės“ gimnazijoje. Šiemet jo laukia abitūros egzaminai. Tačiau vaikinas jau turi tvirtus praktinio verslo pagrindus – jis yra įkūręs internetinių svetainių kūrimo agentūrą. Skamba neįtikėtinai? Biržietis prisipažįsta nesistengiantis savo veiklomis šokiruoti aplinkinių, todėl apie savo „biznius“ kol kas garsiai nekalba.
Vaikinas atvirauja, kad net kai kurie mokytojai nežino, kuo jis užsiima – kartais net tada, kai jis būna mokykloje. Į jį besikreipiantys klientai taip pat dažnai nė neįtaria, kad bendrauja su gimnazistu, kuris ne visada gali atsiliepti telefonu, nes tuo metu rašo kontrolinį darbą, deklamuoja išmoktą eilėraštį ar ruošia namų darbus.
Tačiau kalbantis aštuoniolikmetis sudaro brandaus žmogaus įspūdį – jis turi savo nuomonę ir atsakingai, ryžtingai dėlioja savo sėkmės planą.
„Atvedė” žaidimą į Lietuvą ir Biržus
„Noriu susikurti savo veiklas, dirbti sau, o į mokslus kol kas daug vilčių nededu“, – prisipažino S. Undzėnas.
Vaikino, pernai birželį atšventusio pilnametystę, galvoje nuolat sukasi daugybė idėjų. Daugiausia – susijusių su sportu ir, žinoma, su jo verslu – internetinių svetainių kūrimu. Simonas yra vienas „Spikeball“ (lietuviškai – smūginio) žaidimo pradininkų Biržuose, o kartu su broliu Mindaugu ir jo komanda – šio žaidimo puoselėtojų Lietuvoje.
„Nuo 16 metų jau treniravau ir kitus vaikus. Šis žaidimas gana populiarus Amerikoje, Europoje apie jį dar žino nedaugelis. Tad sugalvojome jį išpopuliarinti Lietuvoje. Dabar didžiuosiuose miestuose jis jau neblogai žinomas, o Biržuose dar reikėtų šiek tiek padirbėti, kad šis smagus užsiėmimas taptų populiaresnis“, – apie savo veiklas pasakojo Simonas.
Nuo 13 metų kuria internetinius žaidimus
Vaikinas prisipažįsta, kad kelias į verslą ir išmaniųjų technologijų sritį prasidėjo gana anksti – vos trylikos, kai sukūrė savo pirmąjį kompiuterinį žaidimą. Šiandien Simonas jau neblogai žinomas internetinių svetainių, elektroninių parduotuvių ir rezervacijų platformų kūrėjas.
„Kai buvau vos 13 metų, mano žaidimo projektas Lietuvoje pateko į „Top 3” ir tapo vienu populiariausių kompiuterinių žaidimų. Tai reiškia, kad mano sukurtą žaidimą žaidė beveik pusė Lietuvos“, – sakė S. Undzėnas ir pridūrė, kad rimčiau internetinių svetainių kūrimu pradėjo užsiimti nuo šešiolikos.
„Iš pradžių kurdavau draugams, pažįstamiems, o kaina buvo simbolinė – tam, kad pats geriau išmokčiau tai, ką darau. Vėliau supratau, kad tai veikla, kuria galiu užsiimti kur kas rimčiau ir, kaip pats sakau, pradėjau varyti toliau“, – verslo pradžios patirtimi dalijosi Simonas.
Verslininko klientų sąraše – žinomi vardai
„Mano verslas – pagalba įmonėms, įvairioms organizacijoms, žmonėms. Kuriu jiems produktą, kuris palengvina veiklą, didina žinomumą. Šiuo metu didžiausią dėmesį skiriu internetinių svetainių kūrimui“, – vardijo Simonas ir pridūrė, kad didžiuojasi galėdamas prisidėti ir prie Biržų verslininkų matomumo.
Jo kurtomis svetainėmis naudojasi „Montebolo“ žaidimo kūrėjai, Biržų kempingas. Tarp žinomesnių klientų – Vita Žibaitytė, „stand-up“ komikė ir laidų vedėja, geriau žinoma Vitos Žiba pseudonimu. Jaunasis biržietis interneto puslapius yra kūręs ir sporto organizacijoms, pavyzdžiui, Lietuvos smūginio („Spikeball“) federacijai.
„Dabar esu įkūręs savo svetainių kūrimo agentūrą. Mano komandoje dirba apie 30 žmonių“, – sako Simonas.
Kaip jaunajam vadovui sekasi tvarkytis su komanda, kurioje – tikėtina – nemažai vyresnių ir daugiau patirties turinčių specialistų?
„Mano komandoje daugiausia žmonės iki 30 metų. Kai kurie jau baigę universitetus, turi ir magistro laipsnius. Tai žmonės, turintys pagrindinius darbus ir norintys papildomai užsidirbti ar realizuoti save projektuose“, – pasakojo Simonas.
Jis pridūrė, kad jauniausias komandos narys šiuo metu yra septyniolikmetis, kurį pats asmeniškai moko, nes nori suteikti galimybę jaunam žmogui daugiau pasiekti.
Pats renkasi darbuotojus
„Galima sakyti, kad aš jį „auginu“ kaip darbuotoją savo agentūrai“, – apie kolegą kalbėjo jaunasis verslininkas.
Simonas prisipažįsta nemažai svarstęs, kokią veiklos formą pasirinkti, ir galiausiai apsistojo ties agentūros įkūrimu. Tokia forma palengvina finansinę ir buhalterinę naštą, nes nėra samdomų darbuotojų – komandos nariai dirba pagal individualią veiklą ir už suteiktas paslaugas išrašo sąskaitas. Rimtesniais finansiniais klausimais biržietis kreipiasi į buhalterę, kuri tvarko apskaitą. Beje, ji taip pat biržietė.
Kaip vyksta darbuotojų atranka? Kas tuo užsiima? „Aš pats. Tiesiog duodu žmogui atlikti bandomąjį projektą ir stebiu. Jeigu dirba gerai – mums pakeliui. Projekto metu matau, kokiu tempu žmogus dirba, kaip greitai orientuojasi, ar randame bendrą kalbą, kas jam sekasi geriau, o kur dar reikia pasistengti. Taip pažįstu savo komandos pajėgumus ir galiu paskirstyti užduotis pagal kiekvieno galimybes“, – komandos formavimo subtilybėmis dalijosi Simonas.
Skinasi kelią užsienyje
Jaunasis biržietis pasidžiaugė, kad verslo pradžioje jam buvo ypač svarbu rasti rimtų užsakovų. Nemaža dalis būtent Biržų verslininkų patikėjo jaunuoliu ir leido jam kurti jų verslus reprezentuojančias interneto svetaines.
„Labai džiaugiuosi, kad atsirado žmonių, kurie manimi pasitikėjo. Taip užmezgiau pirmuosius kontaktus ir gavau rekomendacijų“, – sakė Simonas.
Vaikinas šiandien pats jau žino, kur rasti vieną ar kitą specialistą arba paslaugą – juk daugeliui jų yra kūręs interneto svetaines.
„Jeigu man reikėtų kokios paslaugos, žinočiau, kur ją rasti – ne tik Biržuose, bet ir Kaune, Vilniuje ar kitur“, – patikino Simonas.
Jis pritaria posakiui, kad geriausia reklama – iš lūpų į lūpas. Verslininko žodžiais, užsakovų ratas jau seniai peržengė Lietuvos ribas. Agentūra yra kūrusi interneto svetaines ir kitus elektroninius sprendimus verslams Danijoje, Latvijoje, Anglijoje, Vokietijoje, netgi Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Simonas svarsto, kad dalis užsienio klientų jo agentūrą randa internete, kur jis reklamuoja savo paslaugas. „Nors, pavyzdžiui, viena klientė iš Danijos pas mus atėjo per rekomendacijas. Net neįsivaizduoju, kokiais keliais tos rekomendacijos ją pasiekė“, – prisiminė jis.
Kišenpinigų jau seniai nebeprašo
O ką šiandien Simonas gali sau leisti už savo uždirbtus pinigus? Kad jau kelerius metus nebereikia prašyti tėvų kišenpinigių – akivaizdu. O kiti malonumai, pramogos?
„Nesinorėtų kalbėti apie pinigus, tačiau šiuo metu galėčiau nuomotis būstą didmiestyje ir pats save išlaikyti. Esu nusipirkęs automobilį, o dar būdamas šešiolikos už savo pinigus įsigijau pirmąjį motociklą“, – dalijosi Simonas.
Ar veikla, kuria jis užsiima, vis dar yra pomėgis, ar jau rimtas darbas? „Aš labai myliu tai, ką darau. Man patinka kalbėtis su klientais, bendrauti, matyti, kaip jie džiaugiasi galutiniu rezultatu. Be šio pomėgio – darbo – dar labai mėgstu sportuoti. Šiuo metu lankau kikbokso treniruotes, šiek tiek domiuosi kultūrizmu. Tai pagrindiniai dalykai, kuriais šiandien gyvenu ir džiaugiuosi. Anksčiau lankiau boksą, futbolą“, – pasakojo Simonas.
Biržiečiui labai svarbu rasti laiko šeimai ir draugams. Jaunuoliui patinka keliauti – tiek su šeima, tiek su bičiuliais. Šią žiemą su draugais dažnai vyksta į Latviją slidinėti.
Įžvelgia ekranų žalą vaikams
Vaikinas pabrėžė, kad stengiasi derinti darbą ir laisvalaikį bei kuo mažiau laiko leisti tuščiai naršydamas internete.
„Kai buvau mažas, irgi leisdavau laiką prie kompiuterio, bet stengdavausi užsiimti ir kitomis veiklomis – sportu, žaidimais. Dabar pastebiu, kad vaikai, o kartais ir suaugusieji, ima gyventi virtualioje erdvėje. Manau, tai nėra gerai“, – savo mintimis apie didėjančią priklausomybę nuo interneto dalijosi jaunasis verslininkas.
Jis pataria ieškoti alternatyvų – įtraukiančių veiklų ir žaidimų, kurie skatintų judėti, domėtis sportu. Simono nuomone, blogiausia matyti, kai tėvai patys įduoda mažiems vaikams, dar beveik kūdikiams, telefoną į rankas ir taip nuo mažens pratina prie ekranų.
Pats, radęs laisvą minutę, verčiau renkasi sportą nei sėdėjimą prie kompiuterio. To jis linki ir draugams – daugiau judėti, daugiau bendrauti gyvai, o ne tik virtualioje erdvėje.
Kur vaikšto kontrolinių atsiskaitymų metu?
Kaipgi pamokos? Juk Simonas – mokinys, o verslas nuolat „verda“ ir vadovas turi būti pasiekiamas. Gal komandos nariai žino, kad jo negalima trukdyti bent jau tol, kol jis mokykloje?
„Pripažinsiu, kartais būna sudėtingų momentų… Mano komandos žmonės gali man rašyti bet kada – ir naktį, ir dieną. Dienomis dažniau skambina, o naktį, jei nėra labai skubu, parašo žinutę, kurią perskaitau nubudęs. Stengiuosi visada atrašyti ar atsiliepti, nes žinau, kad be reikalo manęs netrukdo“, – šyptelėjo vaikinas ir prisipažino, kad skambučių pasitaiko ir tuomet, kai reikia susikaupti, pavyzdžiui, rašant matematikos kontrolinį.
Ir ką tada daro? „Jeigu skambutis tikrai svarbus ir turiu būtinai atsiliepti, net ir kontrolinio metu atsiprašau mokytojų, sakydamas, kad trumpam išeisiu. Tai dabar, perskaitę interviu, jie jau žinos, kad ne visada einu į tualetą“, – su šypsena prisipažino Simonas.
Tenka dirbti ir naktimis
Kaip pavyksta suderinti darbą ir mokslą? Juk tam reikia nemažai pastangų.
„Žinoma. Didžiąją dienos dalį praleidžiu mokykloje. Kai grįžtu apie trečią – ketvirtą valandą po pietų, iš karto imuosi verslo reikalų. Dirbu iki vienuoliktos vakaro ar net vidurnakčio… Jeigu pasiseka. Bet jei dieną noriu skirti laiko draugams, tuomet tenka padirbėti naktimis. Bijau, kad paskaitę laikraštyje tėvai supyks, jog aukoju miegą dėl darbo“, – atviravo Simonas ir pridūrė, kad kartais darbai užsitęsia iki paryčių.
Poilsio trūkumą jis stengiasi kompensuoti sekmadieniais. „Sekmadienis man – šventa diena. Tada nieko nedirbu ir ilsiuosi. Skiriu laiką tik sau“, – patikino jis.
Jaunasis biržietis verslininkas sako sulaukiantis palaikymo ir iš kai kurių mokytojų, žinančių apie jo veiklą. Ypač džiaugiasi fizinio ugdymo mokytojos dėmesiu – ji ne tik pasidomi, kaip sekasi, bet ir pati pasidalija Simono skelbimais internete.
Tėveliai didžiuojasi sūnaus pasiekimais
Kaip į tokį sūnaus pomėgį, virtusį rimtu verslu, reagavo tėvai? „Daug kas sako, kad mūsų giminė versli. Mama link verslo pasukusi, brolis taip pat, na ir aš. Tėvai apie mano veiklą žino ir džiaugiasi, kad viską pradėjau savomis jėgomis ir siekiu dar daugiau. Susitikę su draugais jie didžiuodamiesi papasakoja apie mano darbus. Žinoma, norėtų, kad ir mokslai geriau sektųsi… Turbūt tikėtųsi, kad baigęs gimnaziją, kaip ir kiti bendramoksliai, rinkčiausi studijas“, – prisipažino Simonas.
Vaikinas pridūrė, kad didžiausią motyvaciją eiti pasirinktu keliu jaučia iš vyresniojo brolio.
„Brolis mane palaikydavo net tada, kai pats suabejodavau – ar pasiseks, ar verta. Jis visada sakydavo: daryk, tai tavo sritis, nesustok. O aš motyvuoju jį jo veiklose. Taip broliškai vienas kitą palaikome. Kartu mes – komanda“, – didžiuodamasis kalbėjo Simonas.
Pašauktas į privalomąją tarnybą
Kokie artimiausi vaikino planai? Juk netrukus – gimnazijos baigimas. Kur toliau?
„Kaip tik patikrinau šaukiamųjų į kariuomenę sąrašus – radau ten savo pavardę. Tad jau planuoju, kad kitais metais atliksiu privalomąją karinę tarnybą. Vadinasi, kiti metai suplanuoti. Iš vienos pusės, tai nėra labai palanku, nes mano verslas auga, juda į priekį ir toks ilgesnis atitrūkimas – ne į naudą. Bet bandysiu suktis. O vėliau… Kol kas planuoju niekur nestoti ir stiprinti savo verslą“, – prisipažino biržietis.
Artimiausiuose planuose – taip organizuoti agentūros veiklą, kad ji galėtų veikti ir be nuolatinio Simono dalyvavimo. Vaikinas puikiai supranta: stovint karinėje rikiuotėje nepavyks išsiprašyti taip, kaip per matematikos kontrolinį. Didžiausia viltis – savaitgaliai, kuriuos tikisi leisti namuose.
„Aišku, bus sudėtinga, nes mano veiklos sritis negali sustoti nė vienai dienai. Internetinių svetainių kūrimas – labai dinamiškas, nuolatinio dėmesio ir greitų sprendimų reikalaujantis darbas“, – sakė Simonas, neslėpdamas, kad artėjantys pokyčiai kelia nemažai nerimo.
Jo patirtis informacinių technologijų srityje galėtų praversti ir Lietuvos kariuomenėje – tokių specialistų visada reikia. Tačiau Simono atsakymas kiek nustebino: „Kadangi pats esu linkęs į sportą ir mėgstu fizinį krūvį, nusprendžiau išbandyti jėgas specialiosiose pajėgose. Bandysiu praeiti atranką, tikiuosi, pavyks. Noriu iš savęs išspausti viską, ką galiu. Manęs negąsdina nei atsispaudimai, nei bėgimas, nei kiti fiziniai iššūkiai“.
Pirmiausia nori padėti šeimai
Kokiomis svajonėmis gyvena kylanti verslo žvaigždė – biržietis Simonas?
„Didžiausia mano svajonė – uždirbti tiek, kad tėvams nereikėtų dirbti. Jie dirba tikrai daug ir sunkiai. Norėčiau, kad jie galėtų ilsėtis, keliauti, mėgautis gyvenimu. Tiesiog būti laimingi. Taip pat noriu padėti broliui įgyvendinti svajones. Jis turi puikių idėjų, bet reikia finansų“, – nesavanaudiškai kalbėjo Simonas.
Apie save jis užsiminė tik pačioje pokalbio pabaigoje. Didžiausia pašnekovo asmeninė svajonė – sulaukti dienos, kai nebereikės sukti galvos dėl pinigų. Pasak vaikino, kad tai taptų realybe, jis jau kryptingai dėlioja žingsnius link savojo tikslo.
Simonas – abiturientas, kuris dar tik ruošiasi laikyti egzaminus, tačiau jau gyvena suaugusio žmogaus tempu ir atsakomybe. O didžiausia jo motyvacija – ne prabanga, o artimųjų gerovė.
Įkvėpimo semiasi knygose
Kur Simonas semiasi įkvėpimo? Gal turi autoritetų Lietuvoje ar užsienyje? O gal įkvėpimo randa knygose ar tinklalaidėse?
„Konkretaus žmogaus, verslininko, į kurį norėčiau lygiuotis, neturiu. Tačiau verslo tinklalaides kartais pasižiūriu – man patinka jų mintys. Skaitau ir knygas, dažniausiai anglų kalba. Vienas mėgstamiausių autorių – Robertas Kiyosaki. Esu skaitęs jo knygas „Turtingas tėtis, vargšas tėtis“ ir „Verslo amžius“, – vardija jaunasis verslininkas.
Ir priduria neketinantis išradinėti dviračio – klausydamasis ar skaitydamas kitų patirtis, ieško minčių, kurias galėtų pritaikyti savo veikloje.
Vaikinas prisipažįsta, kad galvodamas apie tai, kaip paslaugas padaryti dar žinomesnes ir patrauklesnes, nemažai laiko praleidžia užsirašinėdamas idėjas, planuodamas ir ieškodamas geriausių sprendimų. Simonas kryptingai ieško savo kelio – ir, panašu, sustoti neketina.
Ar sunku būti originaliu?
Žmonės sako, kad šiandien būti originaliam ir išskirtiniam – labai sudėtinga užduotis. Kaip su ja tvarkosi Simonas?
„Gerai pažiūrėti, kaip daro kiti. Tada gali kažką pritaikyti sau, tik kitu kampu. Unikaliam būti sunku, bet jei į galvą šovusi idėja man atrodo gera – imu ir darau“, – sakė jis.
Ar tiesa, kad jaunimas šiandien tarsi „sprogdina“ senas nuostatas – gerai mokytis, baigti studijas, susirasti „padorų“ darbą ir kasdien eiti į jį nuo aštuonių ryto iki penkių vakaro? Ar tai gerai, ar blogai?
„Taip, jaunimas dabar dažnai renkasi dirbti tada, kada nori, kitaip tariant – kai turi laisvo laiko. Gal tai ir nėra pats geriausias požiūris“, – svarstė jaunasis verslininkas.
Jo nuomone, noras uždirbti pinigus neįdedant darbo ir pastangų – klaidingas. Tačiau kartu jis pripažįsta, kad ir pačiam būtų sunku įsisprausti į griežtus darbo dienos – nuo ryto iki vakaro – rėmus.
Dienotvarkėje netrūksta įtampos
Beje, biržiečio dienotvarkė neretai būna dar labiau įtempta nei samdomo darbuotojo: reikia tiksliai suplanuoti laiką susitikimams, skambučiams, kitiems svarbiems reikalams…
„Turiu tikslą – pasiekti finansinę laisvę. O turėdamas tokį tikslą žinau, kad tam tikrus darbus privalau atlikti dabar, kad ateityje galėčiau įgyvendinti savo svajonę“, – savo vizija dalijosi Simonas.
Vaikinas pripažįsta, kad šiuo metu derinti mokslus ir verslą tikrai nelengva. Tačiau jis sąmoningai deda pastangas šiandien, kad rytoj būtų paprasčiau.
Biržietis neslepia, jog anksčiau yra susidūręs ir su skeptišku bendraamžių požiūriu – esą kam taip stengtis, kam vargti, vis tiek nieko gero nebus. Tuo tarpu suaugusieji, pasak jo, neigiamų komentarų nežėrė, tačiau tarsi stebėjo iš šalies – ar užteks kantrybės, ar nepritrūks užsispyrimo.
„Dabar matau, kad kai kuriems sunku susitaikyti su mintimi, jog man pasisekė. Kalbu apie bendraamžius. Jaučiu ir pyktį, gal net pavydą, kad jų prognozės neišsipildė. Bet aš į tai nekreipiu dėmesio – einu savo keliu“, – sakė Simonas.
O gal ateityje vis dėlto planuoja studijas, susijusias su informacinėmis technologijomis? Išgirdęs šį klausimą vaikinas tik šyptelėjo.
„Esu kalbėjęs su viena šios srities specialiste, baigusia universitetą. Ji sakė, kad šiandien universitetas toje srityje, kurioje dirbu, man nelabai ką galėtų pasiūlyti“, – kiek apgailestaudamas pastebėjo jis.
Abiturientas, planuojantis karinę tarnybą, jau vadovaujantis kelių dešimčių žmonių komandai ir svajojantis apie finansinę laisvę – toks šiandien yra biržietis Simonas Undzėnas.
Linkime jam sėkmingai išlaikyti abitūros egzaminus ir drąsiai siekti savo tikslų. Ačiū už pokalbį.
Asmeninio albumo nuotr.
Asmeninio albumo nuotr.
Asmeninio albumo nuotr.
Asmeninio albumo nuotr.
Asmeninio albumo nuotr.
Asmeninio albumo nuotr.