„Dviratukas rieda, niekaip nesustoja, aš minu į priekį ir dainas dainuoju...“ Ar dar prisimenate šią E. Ostapenko dainą „Dviratukas“? Linksma ir smagi dainelė. O jis išrastas 1817 metais, tačiau šiuolaikiniame technikos amžiuje savo pozicijų užleisti nesiruošia.
Vaikystės svajonė – dviratis
Be dviračio neišsiverčia nei jaunas, nei senas. Vaikystėje kiekvieno iš mūsų svajonė – turėti dviratį. Su pavydu nužvelgdavome vyresnius draugus smagiai dviračiais pasileidžiančius nuo kalniukų. „Mama, tėti! Kada nupirksi dviratį?…“ – tėvams išūždavome visas ausis. Bet pirmas išbandymas, ir pirmas krikštas įvykdavo su tėvų dviračiais. Ypač sudėtingas vairavimas su vadinamu „vyrišku“ dviračiu. Juk „vyriškas“ dviratis turėjo skersinę „štangą“, sutvirtinantį patį dviračio rėmą ir ne juokas buvo perkišus koją po tuo skersiniu, ir persisvėrus minti pedalus. Aukštasis pilotažas! Pirmieji nubrozdinti keliai, pirmieji remontai „numetus lenciūgą“ ir nuo tepalo ilgam nenuplaunamos rankos. Visa tai niekai palyginus su jausmu važiojant pasibalnotu dviračiu, kai vėjelis draiko plaukus, o šalia rieda linksmai krizenantys draugai.
Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/
Rengiamos rinkėjų dalybos Vilniaus naudai