Gaudo vantas

Bir­žų tur­gu­je su­ju­do pir­ties mė­gė­jai. Van­tos – į pa­bai­gą. Iš Ni­jo­lės jas pir­ko po ke­lias. Už van­tą – pu­sant­ro eu­ro.

– Pas­ku­ti­nės. Praė­ju­siais me­tais ne­daug jų su­ri­šau, tik šim­tą. Už­per­nai tu­rė­jau 400 van­tų ir jos vi­sos iš tur­gaus iš­bė­go šuo­liais. Se­zo­no pa­bai­go­je po 10, po 15 gau­dė. Vie­nas pir­ties mė­gė­jas už­si­pra­šė net 60 van­tų! – „Bir­žie­čių žo­džiui” pa­sa­ko­jo pa­ty­ru­si van­tų ri­šė­ja Ni­jo­lė Imb­ra­sie­nė iš La­mo­kė­lių.

Ni­jo­lė ber­ži­nes van­tas ri­ša tik iki Jo­ni­nių. Ber­že­lių la­pai sul­tin­gi, su­stip­rė­ję. Tuo­met van­tų gy­do­mo­sios sa­vy­bės – di­džiau­sios. Ni­jo­lės ber­ži­nės van­tos kve­pia.

Van­tas gau­do vien vy­rai. Po­pu­lia­riau­sios ber­ži­nės van­tos.

Ni­jo­lė ri­ša van­tas ir mo­te­rims. Po vie­ną ki­tą iš jaz­mi­no, lie­pos – per jų žy­dė­ji­mą. Ji pa­ti pir­ty­je pe­ria­si ir ka­da­gio, kle­vo van­to­mis.

Bir­žų tur­gu­je vie­nas vy­riš­kis siū­lė ir ąžuo­lo van­tų.