Finišuojant karštai politinei vasaros dėlionei

Vos ne vi­są šie­me­tę va­sa­rė­lę po­li­ti­kai pra­kai­ta­vo. Nors pra­džio­je di­de­lių karš­čių ne­si­ma­tė. Ta­čiau po Pre­zi­den­to rin­ki­mų paaiš­kė­jo, jog bu­vu­si val­dan­čio­ji koa­li­ci­ja su­braš­kė­jo. Mat per lai­ką po Sei­mo rin­ki­mų Sei­mo dau­gu­ma ap­tru­pė­jo. To­dėl pri­siė­jo bur­ti nau­ją koa­li­ci­ją. Tas bū­ri­mas bu­vo pa­na­šus į ve­dy­bas iš rei­ka­lo. Koa­li­ci­jos par­tne­riai kai­ną kė­lė. Vie­ną po ki­tos iš vals­tie­čių pa­ti­ku­sias mi­nis­te­ri­jas ėmė. Aiš­ku, jog ne dėl val­džios, o dėl Lie­tu­vos ge­ro­vės. Ir da­bar jau kaip ir vis­ką, su ne­di­de­liais ne­sklan­du­mais, tu­rim.

Gim­ta­die­nio do­va­na – prem­je­ro po­rtfe­lis

Kai vis­kas dau­giau ar ma­žiau su­si­dė­lio­jo, Pre­zi­den­tas Gi­ta­nas Nau­sė­da Sei­mui pa­tei­kė prem­je­ru pa­tvir­tin­ti Sau­lių Skver­ne­lį. O ką ki­tą pa­siū­ly­si, jei­gu po­nas Skver­ne­lis – dau­gu­mos at­sto­vas. Ir Sei­mas iš­reiš­kė pa­si­ti­kė­ji­mą prem­je­ru Sau­liu­mi Skver­ne­liu. Ir jis, 49-ojo gim­ta­die­nio die­ną, dar kar­tą ta­po prem­je­ru. Sei­mas ir­gi ne­ga­lė­jo ki­taip pa­sielg­ti, juk koa­li­ci­ja tu­rė­jo dau­gu­mą. To­dėl už pa­si­ti­kė­ji­mą Sau­liu­mi Skver­ne­liu bal­sa­vo 83. Su­si­lai­kė – 30. Vie­nas iš­rink­ta­sis bal­sa­vo – prieš. Paaiš­kė­jo, jog prieš bal­sa­vo kon­ser­va­to­rių ly­de­ris Gab­rie­lius Lands­ber­gis. Ta­čiau ir jis po bal­sa­vi­mo sa­vo bal­są „prieš” at­siė­mė, pa­reiš­kęs, kad su­si­lai­ko. Tei­sin­gai pa­da­rė. Juk nie­ka­da ne­ži­nai, ka­da ir ko­kio­je po­li­ti­nė­je val­ty­je ar ve­ži­me ga­li at­si­dur­ti. Mat da­bar to­kie lai­kai, jog po­li­ti­ko­je vyks­ta jei­gu ne pre­ky­ba, tai mai­nai.

Pas­ko­li­no, ir at­siė­mė

Po­li­ti­ko­je vis­ko bū­na. Štai Sei­mo „Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo” frak­ci­jo­je nei iš šio, nei iš to li­ko še­ši iš­rink­tie­ji. Na, tie­siog – vie­nas na­rys pa­bė­go ki­tur. O pa­gal Sei­mo sta­tu­tą frak­ci­jo­je tu­ri bū­ti ma­žiau­siai sep­ty­ni na­riai. Ki­taip frak­ci­jos ne­lie­ka. Jei­gu ne­lie­ka frak­ci­jos, ne­bė­ra kam į val­dan­čią­ją koa­li­ci­ją dė­tis. To­dėl vals­tie­čiai puo­lė iš­nyks­tan­čią frak­ci­ją gai­vin­ti. Ėmė ir „pa­sko­li­no” tvar­kie­čiams sa­vo frak­ci­jos na­rę Ag­nę Ši­rins­kie­nę. Ji pa­šne­kė­jo, jog tar­si dirbs dviem fron­tais – ir su vals­tie­čiais, ir su tvar­kie­čiais. At­ro­dy­tų, jog nie­ko blo­go ir taip dar­buo­tis. Ta­čiau ir nie­ko ge­ro. Mat išė­jus pas ki­tus, po­niai Ši­rins­kie­nei tek­tų at­si­sa­ky­ti va­do­vau­ti Sei­mo Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tui. Ne­ge­rai – nors per­si­plėšk! To­dėl po­nia Ag­nė Ši­rins­kie­nė, var­dan sta­bi­lu­mo mi­nė­ta­me Sei­mo ko­mi­te­te, iš „Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo“ frak­ci­jos su­grį­žo į gim­tą­ją vals­tie­čių frak­ci­ją. Vie­to­je po­nios Ag­nės Ši­rins­kie­nės į „Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo” frak­ci­ją, kad ji iš­lik­tų frak­ci­ja, iš vals­tie­čių frak­ci­jos bu­vo de­le­guo­ta Aud­ro­nė Jan­ku­vie­nė. Ste­bi­mės? O ko ste­bė­tis?! Juk ne­si­ste­bi­me, kai pa­sau­ly­je už mi­li­jo­nus vie­nas klu­bas iš ki­to per­ka krep­ši­nin­kus ar fut­bo­li­nin­kus. O mū­sų Sei­me juk nie­ko pa­na­šaus dar ne­vyks­ta. Tai tik ty­ri, kaip aša­ra, po­li­ti­niai mai­nai! Tam, kad vi­siems – ir jiems, ir mums – bū­tų ge­rai? Juk mums ge­riau, kai Sei­me ne­si­pe­ša, o vie­nas ki­tu da­li­na­si. Ta­da leng­viau ga­li­ma mi­nis­te­ri­jas pa­si­da­lin­ti ir biu­dže­to pi­ni­gus pa­da­lin­ti. Kai gra­žiuo­ju, ta­da vi­siems – ir jiems, ir mums – dau­giau vis­ko klius?