Fejerverkai yra plačiai žinomi kaip švenčių ir įvairių svarbių minėjimų dalis. Jie sugeba sužavėti kiekvieną žiūrovą, nesvarbu, ar tai būtų vieša šventė, gimtadienis, jubiliejus, ar net tuomet, kai kas nors juos į dangų paleidžia iš toli. Nors mes juos matome ir esame sužavėti nuostabių spalvų ir raštų, ką iš tikrųjų apie juos žinome?
Kas yra fejerverkai?
Fejerverkai – tai nedidelės sprogstamosios galios pirotechnikos priemonės, naudojamos estetiniais ir pramoginiais tikslais. Dažniausiai jie naudojami fejerverkų šou, šie šou yra daugelio kultūrinių ir religinių švenčių pagrindinis akcentas.
Trumpa istorija…
Daugelis žmonių klysta manydami, kad fejerverkai yra amerikiečių išradimas, nes jie yra pagrindinis liepos 4 d. švenčių akcentas. Iš tikrųjų fejerverkai yra kilę iš Kinijos, daugiau nei prieš 2000 metų. Iš pradžių fejerverkai buvo sprogių bambuko stiebų pavidalo, kurie buvo mėtomi į orą. Kadangi Kinija yra fejerverkų kūrėja, logiška, kad šiandien ji pagamina ir eksportuoja daugiau fejerverkų nei bet kuri kita pasaulio šalis.
XIV a. į ankstyvuosius fejerverkus buvo pridėta cheminių medžiagų, todėl atsirado įvairių spalvų ir derinių, kurie tapo naudingomis karinių dūmų signalų priemonėmis. Tai buvo panašus laikas, kai fejerverkai pateko į Europą, o fejerverkų gaminimo receptus išmanė kai kurie tuo metu Kinijoje gyvenę europiečiai. Manoma, kad būtent Italijos pirotechnikai suteikė fejerverkams spalvas, bei po jų prisilietimo fejerverkai buvo panašūs į tokius, kokius mes juos žinome šiandien.
Fejerverkai plačiai išpopuliarėjo tik XVII a., tačiau dėl sunkumų įsigyjant sudedamąsias dalis ir chemines medžiagas tik XX a. jie tapo lengvai prieinami.
Kaip veikia fejerverkai?
Fejerverkas – tai cheminių reakcijų, vykstančių viena po kitos per trumpą laiką, rezultatas. Į lygtį įtraukus šilumą, ji tampa katalizatoriumi, kai kietieji junginiai dega kartu su ore esančiu deguonimi. Šis virsta keliomis kitomis cheminėmis medžiagomis, kurios savo ruožtu išskiria tokias dujas kaip anglies dioksidas, azotas ir anglies monoksidas.
Spalvą suteikia fejerverke esantys įvairūs metalų junginiai. Degdami jie skleidžia skirtingas spalvas, priklausomai nuo junginio. Technologija jau leidžia sukurti bet kokią fejerverkų spalvą, nuo baltos ir geltonos, iki mėlynos ir purpurinės.
Sparčiai išsiskiriančios karštos dujos uždegant fejerverką sukelia didelį slėgį, kuris stumia fejerverką į priešingą pusę, nei išsiskiria karštos dujos. Todėl jie labai dideliu greičiu iššauna į orą.
Kodėl taip sunku teisingai suformuoti fejerverkų formas?
Šiandien įvairių formų fejerverkai yra vienas iš tų dalykų, kurio net ekspertai negali tinkamai įvaldyti. Tačiau kyla klausimas, kodėl? Be abejo, tai jau turėtų būti senai įvaldyta technologija.
Skirtingų formų fejerverkai – tai iš esmės kriauklės, kurios suprojektuotos taip, kad žvaigždės iššaunamos į raštą, kuris, kaip manoma, suformuoja konkrečią fejerverko formą.
Šios teorijos problema? Ji retai būna tokia, kaip planuota. Sėkmingam konkrečios formos fejerverkui, kuris nėra apverstas aukštyn kojomis, šonu, nugarėle į priekį ar kaip nors iškraipytas, reikia daugybės skirtingų elementų.
Kai kurios iš bandytų sukurti formų yra širdelės, šypsenėlės, kubai, kvadratai, medūzos ir futbolo kamuoliai.
Suprantama, kad 2D formas daug lengviau atkurti nei 3D formas, tačiau net ir tokiu atveju nėra galimybės nustatyti, kuria kryptimi sprogs jau pakilęs į orą fejerverkas.
Kad būtų aiškiau, šios kriauklės yra neabejotinai labai gražios, o kai pirotechnikui pasiseka, formos, kurias galima sukurti, pribloškia kiekvieną iš mūsų! Tačiau jokios technologijos negali patobulinti to, kas iš esmės yra fejerverkai – sprogimai. O sprogimai visada turi nenuspėjamumo elementą!
Užs. 14385