Kai jaunas žmogus nebijo rizikuoti, tai arba jis vejasi svajones, arba svajonės jį pasiveja. Taip nutiko ir biržietei Evelinai Tamuliūnaitei, kuri bėgo į didmiestį, tačiau sugrįžo į Biržus ir čia pradėjo širdžiai mielą veiklą. Ar tai galima vadinti verslu? Labiau pramoga, kuri skirta linksminti kitus.
Įsimylėjusi savo kraštą
„Visą gyvenimą gyvenau Kratiškių kaime, paskui mokiausi „Aušros“ pagrindinėje mokykloje. Vėliau studijos Panevėžyje. Ten pabuvau ir grįžau atgal į Biržus“, – šypsosi jauna žavi šviesiaplaukė, neslepianti, jog į Biržus ją sugrąžino meilė Simonui.
Pašnekovė sako, kad Panevėžys nebuvo jos svajonių miestas ir netgi su mylimuoju pasimatyti važiuodavo į Biržus.
„Čia – mano kraštas. Aš myliu Biržus ir džiaugiuosi jais. Daug vaikštau, todėl matau gerus pokyčius. Miestas gražėja, modernėja. Džiaugiuosi, kad sugrįžau“,- savo pasirinkimo nesigaili Evelina.
Ji net nesvarstė galimybės įsikurti šalies didmiesčiuose ir juokiasi, kad po kitas šalis nemažai keliavusi, į sostinę prie televizijos bokšto taip ir neprisiruošusi nuvažiuoti. „Netraukia… Nors, kai buvau maža, sakiau, kad gyvensiu Kaune ir būsiu princesė. Baba juokėsi sakydama, kad nėra princesių Lietuvoje. Jeigu nėra, tai ką man veikti Kaune, tada supratau, kad liksiu kaime. Bet dabar gyvenu Biržų mieste“,- šmaikštaudama gyvenimo istoriją pasakoja E. Tamuliūnaitė.
Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com