Nemunėlio Radviliškio evangelikų reformatų parapija vasarą gavo pranešimą apie ketinimą nutraukti 2007 m. gale sudarytą 25 metų trukmės patalpų panaudos sutartį. Savivaldybės kontrolieriaus 2019 m. atliktas auditas parodė, kad prieš daugiau nei 12 metų sudaryta sutartis neteisėta. Įstatymuose gauti patalpas pagal panaudą gali gauti asociacijos, bet ne religinės bendruomenės.
Parapija liko it musę kandusi
Šalia evangelikų reformatų bažnyčios ir mokyklos esantis pastatas iki karo buvo parapijos klebonija. Po II pasaulinio karo Lietuvą okupavus sovietams komunistai pastatą iš parapijos atėmė (nacionalizavo). Sovietmečiu buvo pristatytas antras aukštas, ji paversta vidurine mokykla. Vėliau Nemunėlio Radviliškyje pastačius naują didžiulį mokyklos pastatą, senojo antras aukštas ir palėpė buvo naudojamas butams, o pirmajame liko aktų salė ir keli mokyklos kabinetai. Lietuvai atgavus nepriklausomybę parapijai grąžinta vos 7 proc. viso pastato patalpų (tik maždaug trečdalis pirmojo aukšto). Čia dvejose nedidelėse patalpose įrengti parapijos namai. Butų neliko, antras aukštas tapo prastos būklės ir nenaudojamas.
Laikui bėgant iš esmės savivaldybei priklausantis pastatas, kuriuo dar naudojosi mokykla, Nemunėlio Radviliškio kaimo bendruomenė, pradėjo nykti – senas kiauras stogas leido vandenį, stipriai puvo konstrukcijos, drėko ir nyko itin prastos būklės nebenaudojamo viršutinio aukšto ir palėpės sienos.
Prasidėjusios derybos baigėsi
2007 metais su savivaldybe pradėta kalbėtis dėl Bažnyčiai svarbaus istorinio pastato gelbėjimo. Savivaldybės vadovai (tuo metu administracijos direktorės pareigas ėjo Palmyra Prašmantienė) parapijai pasiūlė Savivaldybei šiuo metu priklausančio pastato viršutinius aukštus perimti pagal panaudą.
Kalbėtasi, kad pastatas bus tvarkomas kartu, o vidus – daugiausia parapijos jėgomis. Pastatas buvo avarinės būklės – kiauru stogu ir seniai (veikiausiai tik sovietmečiu) matytu remontu. 2007 metų pabaigoje, prieš Kalėdas pasirašytame perdavimo akte matyti, kad patalpų išliekamoji vertė lygi 0 Lt. Patalpos neatitiko sanitarinių sąlygų, tad parapija ruošėsi patalpų remontui.
Visgi 2008 metais Pasaulyje ir Lietuvoje prasidėjo finansinė krizė ir pasak evangelikų reformatų bendruomenės atstovų – žodiški susitarimai ir savivaldybės vadovų pažadai taip ir liko neištesėti – Savivaldybė nebeturėjo lėšų imtis ar bent jau prisidėti prie pastato stogo remonto. Tad siekdami gelbėti pastatą parapija ir Bažnyčia turėjo keisti stogą viena, nes dėl avarinės būklės laukti nebebuvo galima.
Skaičiuoja investicijas
Pasak parapijos pirmininkės Valerijos Kubiliūnienės, parapija ir Bažnyčia 2008-2010 m. investavo apie 90 000 Litų (maždaug 26 000 Eur) į panaudos sutartimi pradiniam 25 metų laikotarpiui perimtų patalpų ir viso pastato remontą. Daugiausiai lėšų kainavo ne pagal panaudą perimtų patalpų, o bendro (iš esmės – savivaldybei priklausiusio) pastato gelbėjimo darbai – supuvusių gegnių, surūdijusių lietvamzdžių pakeitimas, pažeisto tinko tvarkymas ir uždėta nauja didžiulio stogo danga.
Parapijai net sunku suskaičiuojant savanoriško darbo apimtis – tvarkant čia buvo organizuojamos ir tarptautinės jaunimo darbo stovyklos, kurias kuravo kun. Sigita Veinzierl.
Sutarties galiojimo terminas dar tik įpusėjo (nors pasirašant sutartį esą kalbėta, kad vėliau būtų galima ir ją pratęsti), tad parapijos atstovai sakė, kad yra labai gaila, jog sutartis tokiu būdu nutraukiama. Taip pat neišspręsti parapijos investicijų į viso pastato remontą klausimai.
„Kadangi Savivaldybė prašo nutraukti sutartį ir nori didžiąją dalį patalpų panaudoti savo reikmės (čia planuojam atkelti Kultūros centro padalinį), parapija norėtų į pastato (stogo) remontą investuotų lėšų dalinio kompensavimo. Viduje iki šiol atliktas dalinis remontas, langų pakeitimas galbūt tegu būna kaip dovana savivaldybei, bet stogas yra bendras.“ – Bažnyčios poziciją išsakė bendruomenėje ekonomu tarnaujantis Merūnas Jukonis.
Siūlo nuomotis
Rugsėjo-lapkričio mėn. įvyko trys formalūs ir vienas neformalus susitikimas tarp Bažnyčios ir parapijos vyresniųjų bei savivaldybės vadovų ir specialistų ieškant galimų sprendimų.
Biržų rajono savivaldybės meras sakė, kad rado abi puses tenkinantį kompromisą. Kadangi savivaldybė pagal įstatymus negali religinėms bendruomenėms neatlygintinai pagal panaudos sutartį nuomoti patalpų, jos bus išnuomotos Lietuvos evangelikų reformatų jaunimo draugijai „Radvila“, kuri ir vykdo vaikų ir jaunimo stovyklų veiklą.
Religinė bendruomenė yra šio pastato bendraturtė ir turi pirmenybę be konkurso nuomotis šias patalpas, bet už jas tektų mokėti sutartą nuomos mokestį. Antradienį vykusiose derybose buvo prieita susitarimo, kad pagal panaudos sutartį jiems perduodamos patalpos bus suremontuotos.
Tačiau tikintieji jaučiasi nuskriausti, nes ankstesnių vadovų duoti pažadai liko neištesėti, o istorija kartojasi – kaip tarpukariu iš paskutinių lėšų pastatyti parapijos namai netrukus buvo atimti, taip ir dabar iš paskutinių lėšų tvarkytas pastatas vėl yra perimamas. „Jausmas šioks toks yra, kad antrąkart vyksta nacionalizacija“ – sakė Bažnyčios atstovai.
Prašys atlyginti moralinę ir finansinę žalą
Iki šiol nei Evangelikų reformatų Bažnyčios vadovybė, nei parapija negavo jokių nei formalių, nei neformalių pasiūlymų dėl dalies patirtų išlaidų kompensavimo, tad svarstoma galimybė kreiptis į Savivaldybės tarybą.
Pasak Bažnyčios atstovų, ir Nemunėlio Radviliškio parapija pati turi daug poreikių – bažnyčios pastate labai reikėtų momentinio šildymo, trūksta tikrų vargonų, parapijos namuose taip pat būtų gerai įrengti nepriklausomą šildymą ir nepriklausomą nuo kitų sanitarinį mazgą ar atlikti kitus darbus.
Tuo tarpu Biržuose esančioje bažnyčioje greitu metu reikės keisti jau stipriai pradėjusį rūdyti stogą, čia irgi norima įrengti sanitarinius mazgus. Bažnyčios atstovai svarstė, galbūt parapija galėtų pateikti projektą ir savivaldybės taryba numatytų kitais ar dar kitais metais dalinį finansavimą vienam ar kitam projektui šioms idėjoms įgyvendinti.Taip dalinai būtų užglaistyta moralinė ir finansinė žala, apsikeista gerais darbais – Bažnyčia kritiniu momentu išgelbėjo Savivaldybei priklausantį pastatą, kuris tada būtų sugriuvęs, o dabar tarnaus visuomenei. Taip Savivaldybė galbūt dabar galėtų padėti Bažnyčiai remontuojant jos pastatus, kurie yra kultūros paveldas, puošiantis Biržų rajoną. – samprotavo ekonomas Merūnas Jukonis.
Pakruojo medikai neatliko savo pareigų