Intelekto ar psichikos negalia – ne nuosprendis, o pačių neįgaliųjų gyvenimas gali būti kupinas prasmės ir savirealizacijos galimybių. Tačiau kad ir jie patys jaustųsi reikalingi, reikšminga ir oria bendruomenės dalimi, kartais reikia tik tinkamo postūmio. Daugiau nei 2200 žmonių su intelekto ar psichosocialine negalia gali dalyvauti visuomeniniame gyvenime ir gauti kokybiškas ir prieinamas paslaugas.
Dėmesys ugdant savarankiškumą
Šiuo metu Lietuvoje įgyvendinamu ES investicijų projektu kaip tik siekiama teikti naujų formų bendruomenines paslaugas tiek proto, psichikos negalią turintiems suaugusiesiems, tiek jų šeimoms – globėjams, rūpintojams.
Kitaip tariant, projektu siekiama mažinti globos reikalingų žmonių artimųjų patiriamą psichologinę, emocinę, fizinę naštą, o kartu skatinti ir neįgaliųjų savarankišką gyvenimą bei dalyvavimą bendruomenėje, užtikrinti alternatyvių institucinei globai paslaugų plėtrą, daugiau vienodų galimybių už prieinamą kainą ir laiku gauti kokybiškas ne tik socialines, bet ir sveikatos priežiūros, teisines, švietimo bei kitas paslaugas, reikalingas asmenų individualiems poreikiams tenkinti. Svarbu pabrėžti, kad šios paslaugos skirtos tam, jog žmogus su negalia neliktų vienišas, nebūtų uždarytas tarp keturių sienų. Jam sudaromos sąlygos dalyvauti veiklose, bendrauti, pramogauti, leisti laiką kartu su kolegomis bei kitais bendruomenės nariais. Tuo pačiu pagalba teikiama ir jo artimiesiems – šeimos nariams, kad jie turėtų prieigą prie reikalingų palaikymo priemonių bei galėtų lengviau pasirūpinti artimu žmogumi. Tokiu būdu stiprinamas tiek pats žmogus, tiek jo ryšys su aplinka ir bendruomene. Taigi reikšminga tikslinės grupės dalimi tampa ir socialinių paslaugų srities darbuotojai.
Šios atvejo vadybos paslaugos – tik viena projekto dalių. Žmonėms su intelekto ar psichosocialine negalia taip pat sudaromos galimybės dalyvauti socialinių dirbtuvių veiklose, kurių svarba ir kuriama vertė – daugialypė.
Puoselėti prasmės jausmą
Socialinės dirbtuvės padeda ugdyti, lavinti ir palaikyti bendruosius ir specialiuosius darbinius įgūdžius, nukreiptus į konkrečios prekės, produkto gamybą ar paslaugos atlikimą, taip didinant žmonių su intelekto ar psichosocialine negalia įsidarbinimo galimybę.
Šios dirbtuvės skirtos nuo 18 metų žmonėms, kurie dėl tam tikrų negalios sąlygotų priežasčių negali įsitvirtinti laisvojoje darbo rinkoje ar pasinaudoti įdarbinimo su pagalba paslauga.
Nors darbas su lankytojais organizuojamas pagal individualius planus, atsižvelgiant į kiekvieno žmogaus gebėjimus ir galimybes, vienu svarbesnių socialinių dirbtuvių bruožų išlieka siekis gaminti konkurencingą produkciją, kurią realizavus žmogus gautų tam tikrą atlygį ar būtų kitaip skatinamas bei motyvuojamas.
Antai iki šiol globos namuose gyvenantys neįgalieji dažniau buvo įtraukiami į įvairias menines veiklas, kurių pobūdis – labiau pramoginis. Vis dėlto pačiam žmogui naudinga įgyti konkrečių įgūdžių ir galbūt ateityje pradėti dirbti bei užsidirbti. Tai, jog žmogus gali savimi bent iš dalies pasirūpinti, neabejotinai kuria prasmės jausmą.
Stebina ir estetika, ir kokybe
Pavyzdžiui, vienų dirbtuvių dalyviai užsiima ne tik daržovių auginimu, perdirbimu, liofilizavimu, bet ir vaistažolių rinkimu, vantų rišimu, oliziukų kūrimu. Kitose gimsta originalūs žaislai, papuošalai, kruopštūs mezginiai ir nėriniai, trečiose kuriami saviti molio dirbiniai, graviruojami medžio gaminiai.
O štai Šakių diakonijos socialinės dirbtuvės pasitelkė net šiuolaikines technologijas – naudojant UV spaudą, čia kuriamos unikalios dovanos, užrašinės, gertuvės, rašikliai bei kiti suvenyrai. Tad pažangi įranga leidžia gaminti tiek kokybiškus, tiek estetiškus, tiek rinkoje paklausius gaminius.
Be šių veiklų, dauguma dirbtuvių ieško ir papildomų galimybių: imasi aplinkos tvarkymo ar teikia kitokias bendruomenėms aktualias paslaugas.
Planuojama, kad projekto „Perėjimas nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų Sostinės regione, Vidurio ir vakarų Lietuvos regione“ įgyvendinimo laikotarpiu 2024–2029 m. paslaugas visoje šalyje gaus daugiau nei 2,2 tūkst. asmenų su intelekto ar psichosocialine negalia.
Šioms reikmėms skirta kiek daugiau nei 46 mln. eurų 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos lėšų.
Užs. 15612