„Vargu, ar rastume teatralą, kuris nebūtų ragavęs jo aštrios plunksnos, kandžios kritikos, ironiško humoro. Kaip niekam kitam Egmontui tiko intelektualaus chuligano vardas“. Tai apie teatro kritiką Egmontą Georgą Jansoną. Gal šiuose žodžiuose ir esama šiek tiek tiesos?
Neliko vietos Biržuose
Jis gimė 1939 metų rugpjūčio 2 dieną Kaune. Gimdant mirė mama – 33 metų Irena Natalija Jansonaitė. Ją palaidojo Biržuose, Evangelikų reformatų kapinėse, Jansonų kapavietėje. Egmontą globojo mamos sesuo Valerija Jansonaitė Pristovienė. Jos vyras Adolfas Pristovas, dirbęs Jansonų fabrike inžinieriumi, buvo sušaudytas Pakamponyse. Valerija Jansonaitė Pristovienė vėliau savo sūnėną Egmontą įsisūnijo.
2001 metų ketvirtajame žurnalo „Krantai“ numeryje (jis skirtas Biržams ir biržiečiams) išspausdinta autobiografinė Egmonto Georgo Jansono apybraiža „Mano Biržai.“ Autoriaus Biržai – labai ankstyvos vaikystės, vokietmečio ir pirmųjų tarybinių dienų Biržai.
„Man – ketveri, penkeri, – rašo Egmontas. – Visa gausi Jansonų šeima jau gyvena Vilniuje. Biržuose vietos mums nebėra – dar 1940 – aisiais, taigi dar pirmosios okupacijos mėnesiais, „rusai“ (…) mūsų nuosavybę nacionalizavo.“ Gyvena Vilniuje, Odminių gatvėje. O vasaros – Biržuose. Pas mamos ir tetų geriausią draugę Anelę Steponavičiūtę. Nedideliame mediniame name su mansarda. Mėgo Egmontas tą mansardą, jos spintas su knygomis, su nuostabiu Bremu ir jo iliustracijomis. Prisimena nuostabų Steponavičiūtės sodą. Didžiulį. Gražiai prižiūrimą. Jame daug gėlių. Obelys, kriaušės, vyšnios. O sodo gale – didžiulis avietynas. Jame, apsirūpinę maistu, pagalvėmis, paklodėmis ir kitkuo tūnojo kelias dienas, slėpdamiesi nuo vokiečių, kurie tomis dienomis gaudė biržiečius darbams.
Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/