Žiūrovas – tarsi vaikas, kurį dailininkas paima už rankos ir veda per pasaulį. Reikia tik leistis jo vedamam. Ir pamatysi menininko pasaulio spalvų, raštų ir ornamentų žaismą, jo gyvenimo šventyklą. Savo darbais menininkė Džina Usevičiūtė-Jasiūnienė siekia sukurti savo ženklų kalbą, savo raštą, kurį ji kuria ant jau ir taip raštuotų audinių, tarsi norėdama jį perrašyti iš naujo, suteikti jam kitą, asmeniškesnę, prasmę. Juk menininkas – tarsi šių laikų burtininkas, galintis transformuoti objektus, materializuoti idėjas, fantazijas ir net sapnus. Šiandien mūsų viešnia - buvusi biržietė, menininkė, tekstilininkė ir tapytoja Džina Jasiūnienė.
Dešimt Jūsų gyvenimo metų prabėgo Biržuose. Kokie tai buvo metai, kokie likę ryškiausi prisiminimai iš vaikystės, mokyklos, Biržų?
Biržai yra mano vaikystė. Be abejo, tai patys šviesiausi ir linksmiausi prisiminimai. Gyvenome šalia Širvėnos ežero, tad daug laiko leisdavau prie jo, žiemą ledas ir pačiūžos, vasarą – maudynės, iš kurių kiekvieną kartą grįždavau su baltųjų lelijų karoliais ant kaklo. Tuo metu jos gal dar nebuvo įrašytos į Raudonąją knygą, o jeigu ir buvo, kam tai tada rūpėjo… Jomis žydėjo pusė ežero. Kaip ir visi vaikai, vaikystėje mėgau piešti. Dar Biržuose lankiau dailės būrelį pas Irutę Lapeikaitę
Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com
Džina Usevičiūtė – Jasiūnienė gimė 1974 metais, mokėsi Biržų „Atžalyno “ vidurinėje mokykloje, studijavo dailės akademijoje tekstilę, nors svajojo apie tapybą. Savo darbuose jungia tapybą ir tekstilę. Lietuvos dailininkų sąjungos narė, Antakalnio galerijos įkūrėja ir vadovė. Menininkė yra įgijusi tekstilės studijų magistro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje, ten studijavo ir meno terapiją. Rengia autorines parodas Lietuvoje ir užsienyje, veda edukacinius dailės užsiėmimus. 2014 metais dailininkės darbų paroda buvo eksponuota „Sėlos“ muziejuje.