Rinkimų į Seimą rezultatai Sėlos vakarinėje apygardoje pateikė vieną netikėtumą – visiškai pastangų neįdėjęs ir po Biržų rajono miestelius ir kaimus praktiškai nevažinėjęs Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų iškeltas kandidatas Matas Maldeikis surinko net 15.17 procento balsų ir aplenkė Biržų krašto politikos senbuvius – socialdarbietį Ritą Vaiginą ir „valstietį“ Audrį Šimą, kuriuos atitinkamai palaikė 14.43 ir 13.47 procento gyventojų. Antrajame ture – Matas Maldeikis susikaus su buvusiu Biržų rajono meru Valdemaru Valkiūnu. Kodėl rinkėjai padarė tokį pasirinkimą?
Matą Maldeikį į lyderius išnešė „kregždučių“ banga?
Konservatorių kandidatas biržiečiams menkai buvo pažįstamas. Rajono gyventojai daugiau buvo girdėję apie jo mamą – europarlamentarę Aušrą Maldeikienę. Taip pat įdomu, kad 2015 metų savivaldos rinkose Matas Maldeikis kandidatavo į Vilniaus savivaldybės tarybą Lietuvos socialdemokratų partijos sąraše. Tiesa, nesėkmingai. Bet iš 47 vietos sąraše po balsavimo pakilo į 23 vietą. Beje, tuo metu jis buvo LSDP narys. Šiuo metu M. Maldeikis skelbiasi, kad yra nepartinis. Tačiau į Seimą kandidatavo Tėvynės Sąjungos-LKD sąraše. Tikra mįslė kaip keitėsi jauno žmogaus vertybės ir politinės pažiūros, jei iš „kairiųjų“ (LSDP) stovyklos jis perbėgo pas „dešiniuosius“, kurių programos kardinaliai skiriasi. Tiesa, tokių pavyzdžių daug ir Biržų rajone. Pavyzdžiui, dabartinis meras Vytas Jareckas buvo socialdemokratu, po to tapo konservatoriumi, o dar vėliau pasirinko „valstietišką“ kepurę. Politinis turizmas yra gana populiarus dalykas.
Jei paanalizuosime kas valdė Lietuvą per nepriklausomybės 30 metų, pamatysime, kad mūsų šalyje veikia „švytuoklės“ principas – iš kairės į dešinę ir atgal. Pastaruosius aštuonerius metus valdė kairieji – socialdemokratai, lenkų rinkimų akcija, socialdarbiečiai ir link jų linkstantys darbiečiai bei „valstiečiai“. Todėl nenuostabu, kad Lietuvos gyventojai panoro eilinių permainų ir pasirinko iš esmės vėl tuos pačius – kažkada juk valstybę valdė konservatoriai. Prisiminkime premjerus Gediminą Vagnorių ir Andrių Kubilių, finansų ministrę Ingridą Šimonytę. Kas trukdė jiems tada sukurti klestinčią Lietuvą ir kas gali duoti garantiją, jog tai bus padaryta dabar?
M. Maldeikis pasirinko teisingą „bangą“. Kai prieš ketverius metus „žaliasis viesulas“ į Seimą atnešė Audrį Šimą, taip dabar „kregždučių būrys“ atvedė į parlamentą garsių politikų Eugenijaus Maldeikio ir Aušros Maldeikienės sūnų Matą. Spauda dažnai juokiasi, kad diktatorių šalyse, tokiose kaip Šiaurės Korėja, vaikai paveldi iš tėvų sostą. Nors Lietuvoje klesti ne monarchija ir ne diktatūra, tačiau vadų atžalos taip pat sėkmingai formuoja savo politinę karjerą. Suveikia žinoma pavardė, geros pozicijos partijoje. Prisiminkime konservatorių patriarcho Vytauto Landsbergio anūką Gabrielių, liberalų „tėvą“ Eugenijų Gentvilą ir jo sūnų Simoną. Sunku, pasakyti, kiek atžalų sėkmę politikoje sąlygojo asmeninis indėlis, o kiek įtakos turėjo „šeimyninis blatas“. Taip, Matas Maldeikis – išsilavinęs, jaunas ir šiuolaikiškas, tačiau keistai atrodo, kai jo mama Aušra Maldeikienė savo paskyroje žemina sūnaus konkurentą Valdemarą Valkiūną: „Jo oponentas gana egzotiška politinė figūra, garsi savo euroskeptiškomis, prorusiškomis pažiūromis („prieš Rusiją mums leidžiama tik loti“), žmogus, neleidęs prie sovietinių karių paminklų įrengti informacines lenteles, kur būtų užrašoma paaiškinamoji informacija apie Lietuvos istoriją. Sovietinės tikrovės ir Rusijos gerbėjas, priklausantis Lietuvos tautininkų ir respublikonų partijai. Na – viskas viename. Sėlos vakarinėje apygardoje susiduria dvi ideologinės pozicijos – vakarietiška, kurią atstovauja Matas ir korumpuota (pirktuose tekstuose V. Valkiūnas atvirai dėsto, jog nesilaikys Konstitucijos ir Seime atstovaus miestų reikalus, nutylėdamas, kas jam trukdo tai daryti dabar, kai jis yra miesto tarybos narys), prorusiška politika“. Dar keisčiau, kai į Biržus kandidatas į Seimą Matas Maldeikis buvo atvykęs su mama. Tarsi ji atvestų savo sūnų į vaikų darželį.
Labiausiai nuliūdino, kad rinkiminės kampanijos metu M. Maldeikis praktiškai nesigilino į Biržų krašto gyventojų problemas ir iš karto pasakė, kad „jos nėra išskirtinės Lietuvos mastu“. Jei nežinai problemos, negali jos ir išspręsti. Kitas klausimas, jei ir nesiruoši to daryti. Bet tai rodys tik laikas.
Audrį Šimą pavedė konkurencija ar bendravimo įgūdžiai?
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga laimėjo rinkimus Sėlos vakarinėje apygardoje, surinkdama beveik 21 procentą balsų. 2016 metais ši partija triumfavo su 27 procentais. Sakyti, kad „valstiečių“ populiarumas šioje apygardoje išblėso nebūtų teisinga. Kitas klausimas, LVŽS kandidato Audrio Šimo rezultatas vienmandatėje apygardoje. Jis surinko 13.5 procento balsų ir užėmė ketvirtą vietą. Prastesnį nei partijos rezultatą šioje vietoje lėmė keli faktoriai. Pirmasis – didelė konkurencija tarp centro-kairės krypties partijų. Dėl Seimo nario kėdės kovėsi socialdemokratas A. Raslanas, socialdarbietis R. Vaiginas, „valstietis“ ir darbietė A. Pocienė. Net ir V. Valkiūnas pagal pažiūras greičiau kairiųjų atstovas, nei dešiniųjų, kur karaliauja konservatoriai ir jo nemėgstami liberalai. Jei „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis nebūtų atšaukęs susitarimo su Lietuvos socialdemokratų darbo partijos kandidatais vienmandatėse apygardoje, į antrą turą tikrai būtų išėjęs socialdarbietis Ritas Vaiginas arba greičiausiai tai būtų pavykę A. Šimui, turinčiam nemažą paramą Kupiškio rajone. Biržų miesto gyventojai ir 2016 metais nebalsavo už LVŽS Biržų skyriaus pirmininką. Paradoksas, bet kai kuriose miesto apylinkėse A. Šimui net pavyko pagerinti rezultatą. Ženkliai sumažėjo jo asmeninis palaikymas Biržų rajono kaimuose. Šioje vietoje meškos paslaugą „valstiečių“ vedliui padarė jo bendravimo būdas. Nors partija, kurios parlamento frakcijoje buvo ir A. Šimas, nuveikė nemažai darbų valstybės mastu, kurie įtakojo ir Biržų rajono gyventojų gerovę, rinkėjai pasigedo jo dėmesio biržiečiams ir nuoširdaus Seimo nario požiūrio į paprastą žmogų bei įsigilinimo į jo problemas. Reikėjo kadencijos metu daugiau bendrauti su gyventojais. Jei politikas pakeis savo bendravimo stilių, kas žino, gal po dviejų metų galės sėkmingai dalyvauti savivaldos rinkimuose į Kupiškio rajono merus? Tačiau viena aišku, kad po Seimo nario V. Rinkevičiaus pasitraukimo iš didžiosios politikos ir A. Šimo nesėkmės LVŽS Biržų skyriui būtina atsinaujinti, pakviečiant į savo gretas jaunus ir aktyvius biržiečius.
Trečioji R. Vaigino nesėkmė – paskutinė?
Socialdarbiečiui Ritui Vaiginui patekti į Seimą nepavyko net trečiuoju bandymu. Antrą kartą iš eilės jam nepavyko peržengti pirmojo turo barjero. Nors biržiečiai jam dėkingi už sporto infrastruktūros gerinimą ir gausiai nešė jam balsus, jo pastangų neįvertino kupiškėnai, pasirinkę socialdemokratą A. Raslaną, nematytą konservatorių M. Maldeikį ir „valstietį“ A. Šimą. Be abejo, didelę reikšmę, kaip ir A. Šimo atveju, turėjo didelė konkurencija tarp centro-kairės kandidatų. Tačiau dar didesnę įtaką padarė politinės jėgos keitimas. Lietuvos socialdemokratų darbo partija Lietuvoje neperžengė net 5 procentų barjero. Jei R. Vaiginas būtų likęs Darbo partijoje, greičiausiai jis būtų tikrai pateks į antrą rinkimų turą. Darbietės A. Pocienės surinkti 8 procentai galimai nulėmė R. Vaigino nesėkmę. Dar viena priežastis – silpna pačio kandidato rinkiminė kampanija, kuriai partija skyrė nedidelę sumą, nors R. Vaiginas buvo vienu iš realiausių kandidatų į Seimą. Ar po ketverių metų jis kels savo kandidatūrą į parlamentą sunku pasakyti, bet greičiausiai tai buvo paskutinis jo bandymas.
Daug pastangų įdėjęs A. Raslanas ir „į traukinį paskutinę minutę įšokusi“ D. Laumytė
Socialdemokratas profesorius A. Raslanas ir jo komanda padarė didelę įdirbį, bendraudama su biržiečiais ir kupiškėnais. Tačiau didelė konkurencija tarp centro-kairės kandidatų neleido džiaugtis pergale šiam kandidatui. Galima pasakyti ir apie sąlyginai silpną jo rinkiminę kampaniją. Tiesiog buvo per mažai reklamos. O konkrečių darbų Biržų krašte A. Raslanas nebuvo nuveikęs. 11,72 procento rinkėjų balsų neblogas rezultatas, tačiau jo neužteko, kad patekti antrą turą.
Panašų rezultatą (11,68 procento) pasiekė liberalų kandidatė Deimantė Laumytė. Į rinkimų „traukinį“ įšokusi paskutinę minutę, patyrusi įvairių įmonių vadovė pasinaudojo Lietuvos gyventojų nuotaikomis, pakrypusiomis į dešinę pusę. 2016 metais Liberalų Sąjūdžio kandidatui Leonidui Sologubovui pasiekti antrą turą sutrukdė E. Masiulio korupcijos skandalas. Jei jis būtų dalyvavęs rinkimuose šiais metais, jo šansai laimėti Seimo nario kėdę būtų buvę žymiai didesni nei D. Laumytės. Garsus gydytojas yra nusipelnęs ir gerbiamas Biržų krašte. O D. Laumytės dauguma gyventojų tiesiog nepažinojo, tačiau atidavė jai savo taip vadinamus protestinius balsus. Šeštoji vieta tikrai ne prizinė, bet verta pagarbos.
V. Valkiūno likimą nulems Kupiškis ir buvusių oponentų palaikymas
Buvęs rajono meras Valdemaras Valkiūnas nugalėjo pirmajame ture, tačiau jo galimybės užimti Seimo nario kėdę dabar priklauso nuo Kupiškio balsų ir nuo buvusių konkurentų palaikymo. Jeigu „valstiečiai“, socialdemokratai ir socialdarbiečiai bei jų rinkėjai parems V. Valkiūno kandidatūrą, jis turi šansų įveikti „ant konservatorių bangos“ besisupuojantį buvusį socialdemokratą M. Maldeikį. Jei ne – situaciją nulems kupiškėnai, kurie jau ne kartą šioje apygardoje nulėmė rinkimų baigtį.
V. Valkiūno veiklą biržiečiai vertina dvejopai. Iš vienos pusės neramina gerokai tuščias buvusio tautininko periodas dirbant Seime ir dažnas frakcijų keitimas. Nors apie pastarąjį dalyką V. Valkiūnas sako, kad keitėsi jų pavadinimai, o jis stovėjo vietoje. Tuomet dabartinis Biržų rajono savivaldybės tarybos narys buvo sąlyginai jaunas ir nepatyręs politikas, tik ką pradėjęs šią veiklą. Tačiau darbas Biržų rajono meru jį turėjo pakankamai užgrūdinti. Lygindami V. Valkiūną tame poste ir dabartinį krašto vadovą V. Jarecką, biržiečiai pirmenybę teikia tautininkui. Aišku, yra tokių, kurie prikiša jam, kad nepastatė pieninės ir mineralinio vandens gamyklos, nėra iškilus oratorius ir dažnai patenka į dviprasmiškas situacijas, bet tuo pačiu giria, jog išgarsino Biržus kaip patrauklią turizmo vietovę bei išgražino rajoną. Meilės Biržams iš V. Valkiūno neatimsi. Ar pamils Biržų kraštą Matas Maldeikis, parodys tik laikas. Jis savo politinę karjerą mūsų rajone pradeda nuo tuščio lapo.
Prieš pirmąjį turą nemažai biržiečių sakė, kad nėra už ką balsuoti. Spalio 25 dieną pasirinkimas bus dar blogesnis – dalies biržiečių kritikuojamas, bet savas V. Valkiūnas ar savotiška „katė maiše“ M. Maldeikis. Čia kaip žaisti Teleloto. Gali laimėti aukso puodą, o gali pralošti. Ir kuris kandidatas geresnis, gali nuspręsti tik rinkėjai.