Nebijokite tų, kurie žudo kūną, bet negali užmušti sielos. Verčiau bijokite to, kuris gali pražudyti ir sielą, ir kūną pragare.
(Jėzus Kristus, Evangelija pagal Matą 10, 28)
Žmogus yra indas, tarsi ąsotis. Po regimos išorės indo sienomis slepiasi turinys. Pilnas indas turi vienokį skambesį, tuščias – kitokį. Ir žmonės skirtingai skamba. Žiūrint, ko ir kiek yra pripildyti. Žmogaus turinys nėra vien kūnas, bet ir jame gyvenanti siela. Žmonės negimsta tušti. Vos tik pradėjus, dar motinos įsčiose, jau šiame inde yra keleivis – siela. Prasmingai sakome: “į pasaulį ateina dar viena siela.” Ji – indo šeimininkas. Asmenybė. Jai užaugti, subręsti reikia laiko, jėgų, sąlygų! Todėl, labai labai brangus žmogus – kūnas ir siela. O kas brangu, visada sulaukia dėmesio. Ne tik gero, bet ir blogo. Vagies. To kuris trokšta nieko neįdėjęs panaudoti sau.
Visi žinome, kad brangų daiktą reikia saugoti. Ar brangini save? Savo kūną ir kūno, kurį regi veidrodyje turinį – sielą. Esmę? Suprantu, kūną pamaitini, nuprausi, gražiai aprengi. Tik ligotas ar didelio sielvarto, rūpesčių prislėgtas žmogus pamiršta pasirūpinti savo kūnu. Arba atvirkščiai – be rūpesčių gyvenantis žmogus ir besipuikuojantis savo sveikata, jaunyste nesirūpina ar net kenkia savo kūnui. Netruks tai atvesti prie ligų ar išsekimo, o ir lekiantys gyvenimo metai tars savo nuosprendį tokiam plevėsai: “per vėlu… atėjo metas pjauti tavo kūno vaisius”.
Panašiai yra ir su siela. Kūno šeimininke. Jei nemyli savo sielos- nemyli savęs. Štai, Dievas liepia mylėti visų pirma save, kad tinkamai mylėtum artimą, kurį matai. (Mk 12,29-31; Įst 6,5; Kun 19,18) Ir mylėtum savo Kūrėją, kurio nematai. Ir savo sielos nematai? Bet žinai, kad nesi tuščias indas? Meilė sielai, skiriasi nuo meilės kūnui. Ją mylintis, kūną valdo, o ne priešingai. Nori valdyti kūną, privalai mylėti ją, rūpintis savo siela. Apleidęs ją, be jokios abejonės patirsi bjaurias pasekmes savo kūne. Savo santykiuose su kitais. Ir tai dar nėra baisiausia.
Baisiausia, kad sielą galima pavogti! Na, gerai, pasakykim kitaip – pavergti. Ją pavergęs, šėtonas, ją įdarbina. Jis – vagis, žinantis sielos vertę. Ir dirba tokia siela savo vergišką darbą: neša vargo, konfliktų generavimo, korupcijos vaisius. Kvailumo vaisus… Žmonės dabar jau žino, kaip apsaugoti savo kompiuterius, kad jie nedirbtų vagims. O ar žino, kad jų pačių sielos yra reikalingos apsaugos? Nuo šėtono, piktosios dvasios. Štai, ji prisiartino prie Dievo Sūnaus, kai Jo kūnas buvo nusilpęs. Jo sielai šėtonas pasiūlė savo maisto: “esi dievas, daryk”.
Va, Adomo vaikaičiai, gavom atsakymą iš Viešpaties Jėzaus lūpų savo sielų labui, jų apsaugai: žmogus gyvas ne vien duona, bet ir kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų! (Mt 4,4). Rūpinkis savo siela, maitink ją Dievo Žodžiu.
Instaliuok sielos apsaugą ir kas dieną atnaujink ją! Kad ji nepradėtų vergauti Vagiui, šio pasaulio nelaimių, sugedimo šeimininkui – šėtonui. Jis žino tavo sielos vertę. O ar ją brangini tu?