Dvarininkų palaikai ilsėsis ramybėje

Kraš­tų dva­ri­nin­kų Kos­cial­kovs­kių sta­ty­ta mau­zo­lie­ji­nė Skre­biš­kių ka­pi­nių kop­ly­čia so­viet­me­čiu bu­vo ap­leis­ta, ap­griau­ta. Rū­sy­je ka­pa­vie­tė su jų gi­mi­nai­čių pa­lai­kais – iš­plėš­ta, nu­siaub­ta, o mi­ru­sių­jų pa­lai­kai – iš­mė­ty­ti. Šių me­tų va­sa­rą, kraš­to­ty­ri­nin­kės Ma­ry­tės Un­dzė­nie­nės ini­cia­ty­va, tal­ki­nant bend­ra­min­čiams, lai­do­ji­mo rū­sys su­tvar­ky­tas. Mi­ru­sių­jų kau­lai, kars­tų ir įka­pių li­ku­čiai su­rink­ti. Praė­ju­sį šeš­ta­die­nį Skre­biš­kių ka­pi­nių kop­ly­čio­je vy­ko ge­du­li­nės pa­mal­dos už dva­ri­nin­kų Kos­cial­kovs­kių gi­mi­nės mi­ru­siuo­sius. Kars­tas su mi­ru­sių­jų pa­lai­kais ir įka­pių li­ku­čiais vėl per­kel­tas į lai­do­ji­mo rū­sį ir per­lai­do­tas į krip­tą.

Val­džios ne­su­do­mi­no

Spa­lio 12-ąją į Skre­biš­kių ka­pi­nių kop­ly­čią, į šios kop­ly­čios fun­da­to­rių, Kraš­tų dva­ri­nin­kų Kos­cial­kovs­kių pa­lai­kų per­lai­do­ji­mo ge­du­li­nes pa­mal­das rin­ko­si Bir­žų kraš­to žmo­nės. Iš Vil­niaus, Kvet­kų, Ang­li­nin­kų, Bir­žų, Mei­lū­nų, Pa­pi­lio, Skre­biš­kių ir ap­lin­ki­nių kai­mų… Tarp at­vy­ku­sių­jų ir dvi bir­žie­tės, dva­ri­nin­kų pa­li­kuo­nių – Jo­no Kos­cial­kovs­kio ir Ju­li­jos Kos­cial­kovs­kos pa­li­kuo­nės, vai­kai­tės – Va­le­ri­ja Cal­ka­vi­čiū­tė ir Pet­ro­ne­lė Re­gi­na Bo­rei­kie­nė. Bir­žie­tės Pet­ro­ne­lės Bo­rei­kie­nės ži­nio­mis, gi­mi­nai­čių dva­ri­nin­kų Kos­cial­kovs­kių pa­li­kuo­nys pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais pa­si­trau­kė į Ru­si­ją. Vė­liau gi­mi­nai­čiai bu­vo įpa­rei­go­ję Bir­žuo­se, Res­pub­li­kos gat­vė­je gy­ve­nu­sį Va­le­ri­jos tė­ve­lį Jo­ną Kos­cial­kovs­kį su­ras­ti dė­dės Alek­sand­ro Kos­cial­kovs­kio ir ki­tų gi­mi­nai­čių ka­pa­vie­tės vie­tą. Bir­žie­tis gi­mi­nai­tis paieš­kas pra­dė­jo, bet ne­sus­pė­jo. Jis pa­si­mi­rė ne­ži­no­da­mas, kur pa­lai­do­ti gi­mi­nai­čiai. Jo­no duk­ra Va­le­ri­ja Cal­ka­vi­čiū­tė ir­gi tę­sė paieš­kas, bet ne­sėk­min­gai. Pa­pi­lio pa­ra­pi­jos kle­bo­nas Vid­man­tas Ka­rec­kas bir­žie­tei bu­vo pa­žįs­ta­mas dar nuo ku­ni­ga­vi­mo Bir­žuo­se lai­kų. Dva­si­nin­kas ir pra­ne­šė gi­mi­nai­tėms šią džiu­gią ži­nią. Va­le­ri­ją Cal­ka­vi­čiū­tę jis pa­kvie­tė į dva­ri­nin­kų Kos­cial­kovs­kių pa­lai­kų per­lai­do­ji­mo pa­mal­das.

– Jau­tė­me, kad gi­mi­nai­čiai il­si­si šia­me kraš­te, bet to­kiais lai­kais skelb­tis bi­jo­jo­me ir ty­lė­jo­me. Gi­mi­nė mū­sų pla­ti, gau­si, iš­si­bars­čiu­si, – „Bir­žie­čių žo­džiui” pa­sa­ko­jo bir­žie­tės dva­ri­nin­kų gi­mi­nai­tės.

Bir­žų ra­jo­no val­džios, Sei­mo na­rių, jų pa­ta­rė­jų kil­ni sa­va­no­rių mi­si­ja ir dva­ri­nin­kų Kos­cial­kovs­kių pa­lai­kų per­lai­do­ji­mo ce­re­mo­ni­ja ne­su­do­mi­no.

Prie kars­to – gar­bės sar­gy­ba

Spa­lio mė­nuo – Ro­ži­nio mė­nuo, to­dėl prieš šv. Mi­šias kop­ly­tė­lė­je ti­kin­tie­ji kal­bė­jo ro­ži­nį. Ge­du­li­nių pa­mal­dų įžan­go­je su­skam­bo jaut­rios Pa­pi­lio pa­ra­pi­jos var­go­ni­nin­ko Jo­no Strun­kio gies­mės. Prieš al­to­rių kars­te pa­šar­vo­ti il­sė­jo­si mi­ru­sių­jų dva­ri­nin­kų pa­lai­kai. Pu­ši­nį kars­tą pa­do­va­no­jo skre­biš­kie­tis bu­vu­sio kars­ta­dir­bio sū­nus. Iš­puoš­ta­me kars­te – pa­lai­kai, kuk­lių įka­pių mai­še­lis, ro­ži­nis. Vis­kas ap­klo­ta bal­tu šil­ko šy­du. Ant kars­to – kry­že­lis. Prie kars­to – gė­lės, žva­kės. Ir dva­ri­nin­kų Kos­cial­kovs­kių her­bo ko­pi­ja.

– Da­bar ma­no są­ži­nė ra­mi. Ant kiek bu­vo iš­nie­kin­ti, ant tiek pa­gerb­ti, – „Bir­žie­čių žo­džiui” tars­te­lė­jo sa­va­no­rė, šios ak­ci­jos su­ma­ny­to­ja, kraš­to­ty­ri­nin­kė Ma­ry­tė Un­dzė­nie­nė. Ma­ry­tė pir­mo­ji ir už­da­vė klau­si­mą: „Ko ver­ta mū­sų kop­ly­čia ir mal­da, jei­gu apa­čio­je, rū­sy­je, iš­nie­kin­ti šios kop­ly­čios sta­ty­to­jų pa­lai­kai?”… Ma­ry­tė Un­dzė­nie­nė ir ėmė­si žy­gių. Iš val­džios ji su­lau­kė pa­lin­kė­ji­mo: „Da­ry­ki­te ką no­ri­te. Skre­biš­kių kop­ly­čia – ne kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tas…”

Į gar­bės sar­gy­bą prie kars­to sto­ja 6 vy­rai: vil­nie­tis Ma­ri­jus Un­dzė­nas, Val­das Mic­ke­vi­čius iš Griauz­džių vien­kie­mio, Al­gis Bie­liaus­kas iš Mei­lū­nų, Lai­mis Bru­žas iš Ang­li­nin­kų, Čes­lo­vas Ru­pei­ka ir Aloy­zas Mi­ka­laus­kas iš Skre­biš­kių.

Ce­re­mo­ni­ja

Šv. Mi­šias au­ko­jo Pa­pi­lio pa­ra­pi­jos kle­bo­nas Vid­man­tas Ka­rec­kas. Pa­sak Pa­pi­lio pa­ra­pi­jos kle­bo­no Vid­man­to Ka­rec­ko, spa­lio 12-oji, pa­lai­kų per­lai­do­ji­mo ir is­to­ri­nės mi­nu­tės at­gai­vi­ni­mo die­na, vė­juo­ta kaip pa­ti is­to­ri­ja. Ge­du­lin­gų pa­mal­dų da­ly­viai mel­dė ir lin­kė­jo tai­kos ir ra­my­bės vi­siems. Dva­si­nin­kas vi­siems dė­ko­jo už ini­cia­ty­vą, nes la­bai svar­bu gerb­ti, pri­si­min­ti, gerb­ti praeit. Kar­tais, kaip šiuo konk­re­čiu at­ve­ju, skre­biš­kie­čąių kar­tai te­ko ir pa­ko­re­guo­ti ver­ty­bių san­kir­to­je pa­da­ry­tas klai­das.

Po ge­du­li­nių pa­mal­dų ku­ni­gas Vid­man­tas Ka­rec­kas at­li­ko pa­sku­ti­nes per­lai­do­ji­mo apei­gas.

Vy­rai ati­den­gia kop­ly­čios grin­dų len­tas ir pa­ma­žu kars­tas laip­te­liais lei­džia­mas į rū­sį, į krip­tą. Kars­tą ly­di gies­mė „Vieš­pa­ties an­ge­las”. Prie krip­tos pa­de­da­ma spe­cia­li Bir­žų kraš­to mu­zie­jaus „Sė­la” di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jos Edi­tos Lands­ber­gie­nės iš­rū­pin­ta len­ta su teks­tu, fik­suo­jan­čiu svar­bius fak­tus. Kars­tas krip­to­je vė­liau bus už­mū­ry­tas, o ši len­ta – pri­tvir­tin­ta.

Šei­mos ka­pa­vie­tė­je il­si­si…

Lai­do­ji­mo rū­sys, krip­tos kruopš­čiai su­tvar­ky­tos. La­bai gra­žus bal­tas žvy­riu­kas, o ja­me juo­di tru­pi­nė­liai. Tie tru­pi­nė­liai į mil­tus su­by­rė­ju­sių kars­tų lie­ka­nos. Vi­si kars­tai bu­vę juo­dos spal­vos.

Rū­sy­je – 16 krip­tų. Kiek­vie­no­je sie­no­je po 4. Pa­sak pa­grin­di­nės rū­sio tvar­ky­to­jos Ma­ry­tės Un­dzė­nie­nės, spė­ja­ma, kad trys krip­tos bu­vu­sios neuž­pil­dy­tos. Jo­se ne­ras­ta jo­kių įka­pių.

Bir­žų kraš­to mu­zie­jaus „Sė­la” di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jos Edi­tos Lands­ber­gie­nės su­rink­tais duo­me­ni­mis šio­je Kraš­tų dva­ri­nin­kų Kos­cial­kovs­kių šei­mos ka­pa­vie­tė­je il­si­si Mag­da­le­na Kos­cial­kovs­ka (iš Ko­ma­rovs­kių), mi­ru­si 1844 me­tais (54 me­tų am­žiaus), Alek­sand­ras Kos­cial­kovs­kis, mi­ręs 1848 m.,(74 me­tų). Ki­ti šei­mos na­riai: Hen­ri­kas Alek­sand­ras Kos­cial­kovs­kis, mi­ręs 1847 me­tais (34 m.), Joa­na Kos­cial­kovs­ka, mi­ru­si 1850 me­tais (27 me­tų), Vla­dis­lo­vas Bo­gus­la­vas Kos­cial­kovs­kis, mi­ręs 1866 me­tais, (45 m.) ir Emi­li­ja Kos­cial­kovs­ka, mi­ru­si 1879 m. (74 m.). ke­li Alek­sand­ro ir Mag­da­le­nos Kos­cial­kovs­kių vai­kai mi­rė ma­ži, jie taip pat ga­lė­jo bū­ti pa­lai­do­ti šei­mos ka­pa­vie­tė­je, kop­ly­čios rū­sy­je. Į ka­pa­vie­tę ga­lė­jo bū­ti per­kel­ti ar­ti­mų­jų pa­lai­kai ir iš ki­tų lai­do­ji­mo vie­tų.

Iki 1850 m. mir­ties met­ri­kų įra­šuo­se nu­ro­do­ma lai­do­ji­mo vie­ta – šei­mos ka­pa­vie­tė – lai­do­ji­mo rū­sys. pa­ti ka­pi­nių kop­ly­čia ga­lė­jo bū­ti pa­sta­ty­ta vė­liau, Alek­sand­ro vai­kų po jo mir­ties.1879 m. nu­ro­dy­ta Emi­li­jos Kos­cial­kovs­kos lai­do­ji­mo vie­ta jau Skre­biš­kių kop­ly­čia. Is­to­ri­jos šal­ti­niuo­se nu­ro­do­ma: Skre­biš­kių kop­ly­čia pa­šven­tin­ta 1847 me­tais rug­sė­jo 10 die­ną.

Tarp ra­di­nių ir plė­ši­mo įna­gis

Kraš­to­ty­ri­nin­kė Ma­ry­tė Un­dzė­nie­nė vė­liau pa­ruoš lai­do­ji­mo rū­sio ra­di­nių al­bu­mą. Nu­siaub­tos ka­pa­vie­tės ra­di­niai kuk­lūs: kry­že­lis pa­ka­bu­kas, 2 kru­ci­fik­sai (mū­ke­lės), ke­lios me­ta­li­nės liū­to pė­dos for­mos kars­tų ko­jy­tės, mo­te­riš­ko gal­vos ap­dan­ga­lo, šy­do, li­ku­čiai, ba­tų pa­dai, 4 vy­riš­kos ka­rei­viš­kos sa­gos, kars­tų puo­šy­bos ele­men­tai – si­dab­ro siū­lo da­le­lės, kars­tų ran­ke­nos, vi­nu­kai. Ver­tin­ges­ni ra­di­niai per­duo­ti Bir­žų kraš­to mu­zie­jui „Sė­la”. Ra­di­niai – res­tau­ra­ci­jos dirb­tu­vė­se.

Tarp ra­di­nių ir plė­ši­mo įkal­tis – me­ta­li­nė sta­lo ša­ku­tė tvir­tai pri­tai­sy­ta ant il­go me­di­nio ko­to.

Is­to­ri­nės mi­nu­tės at­gai­vi­ni­mo die­na

Bir­žų kraš­to mu­zie­jaus „Sė­la” di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja Edi­ta Lands­ber­gie­nė pri­mi­nė dva­ri­nin­kų Kos­cial­kovs­kių gi­mi­nės is­to­ri­ją ir pa­brė­žė: Kos­cial­kovs­kiai ne­tu­ri gra­fų ti­tu­lo. Jie bu­vo dva­ri­nin­kai. 1856 m. Kraš­tų dva­ro pla­ne pa­žy­mė­ta, kad jo sa­vi­nin­kas yra Idel­fon­sas Kos­cial­kovs­kis. XVIII a. į Kos­cial­kovs­kių šei­mos ran­kas bu­vo pa­te­kęs ir Pa­pi­lio dva­ras. E. Lands­ber­gie­nė pa­si­džiau­gė kil­nia ini­cia­ty­va, pa­lin­kė­jo, kad ši ini­cia­ty­va ne skal­dy­tų, bet vie­ny­tų bend­ruo­me­nę. Ak­ci­jos ini­cia­to­rei Ma­ry­tei Un­dzė­nie­nei di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja Edi­ta Lands­ber­gie­nė per­da­vė Bir­žų kraš­to mu­zie­jaus „Sė­la” do­va­nė­lę.

Kraš­to­ty­ri­nin­kė, pa­grin­di­nė šio su­nio­ko­to lai­do­ji­mo rū­sio tvar­ky­mo dar­bų ini­cia­to­rė Ma­ry­tė Un­dzė­nie­nė nuo­šir­džiai dė­ko­jo sa­vo bend­ra­min­čiams tal­ki­nin­kams už pa­gal­bą, ge­rą žo­dį. Pa­sak Ma­ry­tės, di­džiau­sio dė­kin­gu­mo ir pa­gar­bos nu­si­pel­nė Bir­žų kraš­to mu­zie­jaus „Sė­la” di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja Edi­ta Lands­ber­gie­nė ir Pa­pi­lio pa­ra­pi­jos kle­bo­nas Vid­man­tas Ka­rec­kas. Jie jos ini­cia­ty­vą pa­lai­kė, do­mė­jo­si, kaip se­ka­si. Ir Ma­ry­tė bu­vo stip­ri… Di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja Edi­ta Lands­ber­gie­nė pa­si­rū­pi­no is­to­ri­ne len­ta, ku­ri bus pri­tvir­tin­ta krip­to­je. Ant­ro­ji len­ta at­si­ras kop­ly­čio­je. Jo­je bus įam­žin­tos šei­mos ka­pa­vie­tė­je be­siil­sin­čių dva­ri­nin­kų Kos­cial­kovs­kių pa­var­dės.

Pa­va­sa­rį pla­nuo­ja­mas ir kuk­lus Skre­biš­kių kop­ly­čios re­mon­tas. Pa­pi­lio pa­ra­pi­jos kle­bo­nas Vid­man­tas Ka­rec­kas kvie­tė ti­kin­čiuo­sius į ka­pi­nių kop­ly­čią daž­niau bur­tis mal­dai: ge­gu­ži­nėms pa­mal­doms, ro­ži­niui.

At­si­lie­pė gi­mi­nai­tė iš Mask­vos

Sa­vait­ga­lį mei­lū­nie­tė Sand­ra Bie­liaus­kie­nė in­ter­ne­te pa­si­da­li­no įspū­džiais iš Kos­cial­kovs­kių pa­lai­kų per­lai­do­ji­mo ce­re­mo­ni­jos. Net­ru­kus at­si­lie­pė ir šių dva­ri­nin­kų gi­mi­nai­tė Lo­re­ta Mav­lia­no­va iš Mask­vos. Lo­re­ta jau su­pla­na­vu­si su­bur­ti Kos­cial­kovs­kių gi­mi­nai­čių gru­pę ir šių me­tų pa­bai­go­je at­vyk­ti į Skre­biš­kius.