Ankščiau kaime gyvūnai buvo įprastas reiškinys, o šiandien vis rečiau berasi sodybų, kuriose virtų kaimiškas gyvenimas. Žmonės atsisako ūkio, o kai kurie gyvulius net ir dovanoja. Ėmėme ir pakalbinome į redakciją užsukusį 76 metų Joną Trečioką iš Ageniškio kaimo, kuris atėjo įdėti skelbimo, jog dovanoja ožką.
Jonas su žmona Sigute kadaise ūkininkavę 30 hektarų plote šios veiklos atsisakė. Pamažu sumažino ir namuose laikomų gyvulių skaičių. Jau treti metai jie yra karvę iškeitę į ožką, kurių šiuo metu turi netgi dvi ir vieną dovanoja.
Kaip ožka atsirado Jono namuose? “Pasiligojo žmona, tai, sakom, ką mes su ta karve, kiek šieno reikia, kiek darbo. Nusprendėm parduoti. Atsirado greitai, kas nupirko. Už kurio laiko sakom: “Perkam ožką.” Tai buvo prieš tris metus. Ir buvo gerai, viskas tvarkoj, pieno davaliai”, – pasakojo vyriškis.
Pieno ožka duoda apie du litrus per dieną – litrą ryte, litrą vakare. “Žmona vieną kartą pamelžia, aš kitąkart pamelžiu. Litrą pieno pamelžt – tai ne karvės, kur kibirą duod”, – sako Jonas.
Ožkai reikia ožio, pas kurį ją veža su mašina. Ožiukais ir ožka labai džiaugiasi anūkės Rusnė (7 m.) ir Ieva (6m.): “Šokinėja jos aplink, baisiai įdomu”, – šypsosi senolis.
Jonas su Sigute turi žemės, kurioje vasarą ožkelę gano. Žiemą šieno šiek tiek perka. Vyriškis pasakoja, kad ožkai ganyti vasarą užtenka nedaug žolės – vienoj vietoj nuganai, kitoj, ir, žiūrėk, pirmojoje jau atauga.
“Ožkai visai žiemai reikia vieno vežimo šieno, o karvei – septynių arklinių vežimų. Tai nepalyginsi”, – sako Jonas.
Pieną pora geria vieną ir sriubą juo balina, raugina, kartais spaudžia sūrį. Pabandė ir sviestą mušti, kadangi pieno nedaug, tai sviesto tik paragavimui gavosi.
Paklaustas, ar patartų laikyti ožką, Jonas atsakė: “Nu žinot, čia kaip kam atrodo, čia neįsiūlysi. Kiek siūliau aplinkiniams savo, jiems ožkos nereikia.”
Jonas svarsto, kad vis tik gali atsirasti žmogus, norintis ožkos. “Kaime gyvenant, turint ganyklos, ožką galima auginti”, – mano Jonas.
Per dieną ji ir išgeria nedaug, ir suvalgo nedaug. Jonas ožką maitina avižom. “Kombikormo siūliau, ir druskos nupirkau – nenori. Bet duoną, pyragą mėgsta valgyti”, – pasakojo, kaip lepina savo augintinę Jonas, manantis, kad geriausiai ožkai tinka avižos.
Vyriškis neprisimena, kad jo ožka būtų sirgusi. Nakčiai laukuose nepalieka, kadangi netoliese kelia pavojų vilkai.
Paklaustas, ar ateityje laikys ožką, Jonas abejoja. Tikriausiai kitą vasarą jos atsisakys. “Kiek gi mums to pieno reikia, o vis tik rūpesčio prie nedidelio gyvulėlio taip pat yra”, – sako Jonas, kurio sodyboje be ožkos dar gyvena dar pulkelis vištų.
Pakruojo sinagogoje eksponuojamos Vytauto Almanio fotografijos