Naujausios
Žemė myli mąstančius žmones
Jau septyniolika metų gyvuojanti Kerkasių žemės ūkio bendrovė Kelmės rajone atlaikė ne vieną sunkmetį. Atlaiko ir pastarąją krizę. Jos vadovas Idelfonsas Petkevičius sako, jog reakciją į kainų svyravimus sušvelnina naujos technologijos. Be to, nuolatos galvojama, kas bendrovei naudinga, ko galima atsisakyti. Lankstumas padeda prisitaikyti prie nuolat kintančių ūkininkavimo sąlygų.
Regina MUSNECKIENĖ
Modernizavo techniką
1992 metais įkurta Kerkasių žemės ūkio bendrovė kolūkio turtą pirko aukcione iš kolūkiečių. Bendrovės vadovas Idelfonsas Petkevičius sako, jog suburti į bendrovę pajininkus, gavusius kolūkio turto, būtų buvę pigiau. Tačiau kolūkio minusas buvo tas, kad viename būryje maišėsi ir geri, ir blogi darbininkai. Kai į bendrovę būrėsi fizinių asmenų grupė, buvo galimybė atsirinkti gebančius gerai dirbti žmones.
Pradžia nebuvo lengva. Pusė pastato bendrovės, pusė — pajininkų. Po truputį tuos pastatus išpirko. Tada nuspręsta modernizuoti žemės dirbimo techniką. 1996 — aisiais bendrovė pirmoji rajone nusipirko „Valmetą“. Paėmė iš banko paskolą.
Po metų nupirko dar vieną žemės dirbimo technikos komplektą. Pagerėjo derlingumas. Investicija netruko atsipirkti.
Tada išdrįsta pasinaudoti ir Europos struktūrinių fondų parama. Paramos iš įvairių programų gavo netoli trijų milijonų litų. Tiek pat reikėjo įdėti ir savo lėšų.
„Viena iš protingiausių investicijų — beariminė technologija, — sako I. Petkevičius. — Ją taikėme palaipsniui, atsargiai. Iš pradžių pusėje lauko. Įsitikinome, kad beariminė technologija padeda išsaugoti drėgmę, sutaupyti darbo jėgos, kuro, galima prognozuoti derlingumus. Kai mažesni derliaus kaštai, bendrovei lengviau ištverti, kainų svyravimus. Pavyzdžiui, per pastarąją krizę salyklinių grūdų kaina nukrito beveik perpus — nuo 900 iki 500 litų. Netoli savikainos riba. O mes auginame daug salyklinių miežių. Juos reikia ne tik užauginti, bet ir išdžiovinti, gerai išvalyti, nes parduodame tarptautinei įmonei. Sutartis su šia įmone labai naudinga. Nuperka tūkstantį tonų grūdų.“
Darbo turi penkiolika žmonių
Kerkasių žemės ūkio bendrovė dirba 900 hektarų žemės. Plotų didinti neketina. Jie nutoltų vienas nuo kito. O dideli atstumai daugiau kainuoja. Plėstis bendrovė ketina kitaip.
I. Petkevičius daug keliauja ir mokosi iš užsienio verslininkų bei ūkininkų tobulesnio darbų organizavimo. Bendrovės vadovo planuose — perdirbimo įmonėlė. Joje galėtų įdarbinti kaimo moterų. Dauguma jų neturi darbo, o galėtų ir gebėtų dirbti.
Šiuo metu Kerkasių žemės ūkio bendrovėje dirba 15 žmonių. Jie sėda prie technikos vairo. Prižiūri tris šimtus mišrūnų galvijų. Beje, pastarąjį pusmetį modernizuotas šėrimas ir pašarų ruošimas. Bendrovė įvykdė 1 milijono ir 400 tūkstančių litų vertės projektą.
„Žmonės — geri, vietiniai, universalūs. Daugelis turi vairuotojo — mechanizatoriaus specialybę, bet gali atlikti ir statybos, remonto darbus. Dirba viską, ko tą dieną prireikia. Visų atlyginimas viršija minimumą. Kolektyvas įvairaus amžiaus, — pasakoja bendrovės vadovas. — Mokėmės kartu su jais. Drauge pratinomės prie protingos technikos. Per darbymečius ir pats sėdu prie kombaino ar traktoriaus vairo. Nejaučiu sunkumo. Tai savotiškas poilsis nuo organizacinių darbų. Juolab, kad modernioje technikoje darbo sąlygos labai geros. Lietuvos ūkių ir bendrovių technika jau nesiskiria nuo užsienio ūkių. Šiek tiek prastesnė tik darbo kultūra, mažesnis darbo našumas ir skiriasi požiūris į darbą.“
Nuolatos galvoti ir skaičiuoti
Iš pradžių bendrovė laikė ir melžiamų karvių. Tačiau vėliau permąstyta, jog išauginti gerą pieningą karvių bandą ir pastatyti naują arba renovuoti seną fermą brangiai kainuotų. Be to, reikėtų nuolatos kovoti su pieno perdirbėjais.
Nusprendė geriau investuoti į grūdų apdirbimą ir laikyti galvijus. Iš savų pinigų bendrovė nupirko danišką malūną. Juo mala bendrovės žemėse išaugintus grūdus. Kvietinius miltus parduoda kepykloms. Parduoda ir pašarinių grūdų. Dalį jų sunaudoja savo galvijams.
Pienas laukti negali. Jis surūgs. Privalai parduoti už tą kainą, kurią siūlo perdirbėjas. Tuo tarpu miltai gali palaukti. Galvijo irgi nebūtina parduoti šią minutę. Yra laiko paieškoti tinkamesnio pirkėjo ir naudingesnio varianto.
Apie šimtas hektarų Kerkasių bendrovės žemių kasmet apsėjama sėkliniais miežiais, žirniais, kviečiais. Tai optimalus plotas, kai nėra problemų parduoti sėklos. Be to, dalį jos sunaudoja patys. Kerkasių bendrovė turi sėklininkystės ūkio sertifikatą. Perkama labai gera elitinė sėkla, kurios tona kainuoja 2— 3 tūkstančius litų. Todėl kerkasiškių sėklinius grūdus gerai perka ūkininkai. Žirnius ekportuoja ir į Lenkiją.
Nors sėklinių grūdų savikaina didesnė, bet ir jų kaina dvigubai didesnė už paprastų grūdų. Pavyzdžiui, tona kviečių kainuoja 400 litų, tiek pat sėklinių kviečių — 800 litai.
Brangesni ir salykliniai kviečiai, kurių, kaip jau minėta, augina bendrovė.
Sutaupyti lėšų, pasirodo, gali padėti ir atsiskaitymo būdas. „Mes už viską mokame tuoj pat. Ir patys pinigų nelaukiame. Su mumis partneriai atsiskaito iš karto. Nepraktikuojame atsiskaitymų grūdais ar kita savo produkcija. Mokėjimo atidėjimai brangiai kainuoja. Mainai taip pat kartais gali tapti neadekvatūs,“ — sako I. Petkevičius.
PLANAI: Kerkasių žemės ūkio bendrovę sukūręs jos vadovas Idelfonsas Petkevičius turi planų įkurti perdirbimo įmonę ir įdarbinti joje kaimo moteris.
Autorės nuotr.
DARBININKAI: Žalpių, Kerkasių ir kitų kaimų gyventojai džiaugiasi turėdami darbo Kerkasių žemės ūkio bendrovėje.
TECHNIKA: Moderni technika leidžia racionaliau tvarkytis žemės ūkio bendrovėje.
Bendrovės archyvo nuotr.