Žagariečio vynas pripažintas tautinio paveldu

Žagariečio vynas  pripažintas tautinio paveldu

Žagariečio vynas pripažintas tautinio paveldu

Žagarėje (Joniškio rajonas) gyvenančio Broniaus Vasiliausko pagal senovines tradicijas gaminamas keliolikos rūšių vynas pripažintas tautinio paveldo produktu.

Loreta RIPSKYTĖ

loretar@skrastas.lt

Svarbios tradicijos

B. Vasiliauskas Žemės ūkio ministro Vigilijaus Juknos pasirašytą sertifikatą gavo prieš mėnesį.

Bronius su žmona Irena, paraginti Žagarės regioninio parko direkcijos specialistų ir jų padedami, vertintojams pateikė produkcijos pavyzdžių, gamybos aprašymą ir jį iliustruojančias fotografijas.

Ypač svarbus buvo gamybos procesas, naudojami indai. Žagarietis naudoja tik stiklo ir medžio, dar tiktų moliniai indai, bet jie labiau priimtini Dzūkijos regionui.

Vynuogės nėra tradicinis augalas

Sertifikate nurodyta, kad žagarietis gamina tradicinį juodųjų, raudonųjų, geltonųjų serbentų, vyšnių, obuolių, aviečių, agrastų ir pienių vyną, aviečių ir vyšnių, obuolių ir aronijų, obuolių ir šermukšnių, aviečių ir juodųjų serbentų vyną.

Tarp išvardintųjų nėra vynuogių vyno.

„Vynuogės – ne mūsų krašto augalas. Nors žmonės jau daug metų jas augina, tai nėra senovinė šimtmečius siekianti tradicija, todėl šio vyno, nors ir gaminu, pristatyti kaip tautinio produkto negaliu, – aiškina B. Vasiliauskas. – Serbentų, agrastų mūsų protėvių sodyboje visada galėjai rasti, jie Lietuvoje gerai dera.“

Vasiliauskai daugiausia uogų ir vaisių užsiaugina savo sode, dalį nusiperka.

Veikia ir žmogaus energija

Apie vyno gamybos subtilybes B. Vasiliauskas daug nepasakoja. Saugo savo paslaptis.

„Net puikiai žinant procesą vynas nevienodai pavyksta. Kartais vaisiai ar uogos labai geri, bet grybelis – natūralios mielės – per aktyvios arba atvirkščiai, per silpnos, – aiškina B. Vasiliauskas. – Ir žmogus yra gyvas organizmas, kurio transliuojama energija, vykstančiais organizme cheminiais procesais gali paveikti produktą.“

B. Vasiliauskas sako, kad žmonija nemažai prarado viduramžiais ant laužų degindama vadinamąsias raganas, kurios buvo arti gamtos, gerai perprato žmogaus psichologiją.

„Jeigu jos tada ant šluotų skraidė, kaip iki mūsų dienų būtų ištobulinusios šį aparatą,“ – pokštauja žagarietis.

Sieks amatininko vardo

Vyndarys amato išmoko žiūrėdamas, kaip vyną gamino tėvai. Daug skaitė, sėmėsi žinių iš kitų šios srities atstovų.

Prieš keletą metų Žagarės regioninio parko direkcijos darbuotojai paskatino su savo produkcija dalyvauti Vyšnių festivalio mugėje.

Tąsyk net taros neturėjo, pardavinėjo taurėmis.

Iki kitų metų festivalio vyndarys įsigijo kelis tūkstančius 200 mililitrų talpos buteliukų, papuošė juos etiketėmis. Vyndariui daug padėjo žmona pedagogė Irena.

Vyndarys sako turintis tik jauno vyno, nes nėra ką ilgiau išlaikyti.

Vyras ketina eiti toliau – siekti amatininko vardo. Statys ir naują rūsį vynui laikyti.

Autorės nuotr.

RYŠYS: Bronius Vasiliauskas sako, kad vyno gamyboje svarbi ir paties gamintojo energija.

Asmeninė nuotr.

PATIKRINIMAS: Bronius Vasiliauskas apžiūri, patikrina, kaip vynas rūgsta.

PRIPAŽINIMAS: Sertifikatas liudija, kad Broniaus Vasiliausko gaminamas vynas pripažintas tautinio paveldo produktu.