Naujausios
Verslininkai nenuleidžia rankų, bet našta vis sunkesnė
Praėjusiais metais Kelmės rajone įregistruotos 44 naujos įmonės. Iš viso veikia apie 529 verslo subjektai. Tačiau vyksta ir atvirkščias procesas. 14 įmonių išregistruota, kai kurios pristabdžiusios savo veiklą.
Pirmąjį pusmetį po euro įvedimo pakilimą jautę verslininkai antrąjį pusmetį nusivylė. Brango verslui vystyti reikalingos priemonės. Sumažėjo žmonių perkamoji galia. Siūlomos paslaugos ir prekės vis rečiau suranda vartotoją. Smulkieji verslininkai svarsto, ar neemigravus.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Nenuleidžia rankų
Kelmės turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Vilija Virbickė džiaugiasi, jog ir provincijos žmonės nenuleidžia rankų, nesusitaiko su pašalpininkų dalia.
Pernai įregistruotos 44 naujos įmonės. Sukurtos 163 darbo vietos. Pasinaudodami savo profesija arba gebėjimais gyventojai ieško naujų verslo nišų.
Pavyzdžiui, tytuvėniškė Valentina Petrauskienė atidarė siuvyklėlę „Siūlė“, kurioje dirba 4 moterys. Nors gyventojai pastaruoju metu dažniausia perka gatavus naujus ar padėvėtus rūbus, prireikia ir siuvėjo rankos. Juk prieš tris dešimtmečius kiekvienas kaimas turėjo siuvėją, ir jai užtekdavo darbo.
Kelmės pakraštyje, pasinaudojus likusiais tuščiais pastatais, neperseniausiai įsikūrė dėvėtų rūbų parduotuvė, prekiaujanti sveriamais drabužiais. Iš karto ši verslininko Arūno Urbono įmonė įgijo populiarumo, nes sveriamas dėvėtas drabužis kainuoja pigiau.
Jaunas verslininkas Vytautas Sirusas, padirbėjęs valymo paslaugų įmonės vadybininku ir direktorium, pats įkūrė valymo paslaugų bendrovę, kurioje dirbs 5 žmonės. Jau anksčiau šis verslininkas yra įkūręs įmonę, kurioje dirba 40 žmonių. Ji veikia visoje Lietuvoje.
Vienas jaunas verslininkas su draugais įkūrė piceriją. Kita įmonėlė užsiima saldumynų eksportu.
Kadangi Kelmės rajone daug miškų, pernai kaip ir kasmet įkurtos kelios naujos medienos ruošos įmonės.
Kuriamos statybos ir remonto darbus atliekančios įmonėlės. Tačiau kai kurios iš karto orientuojasi į darbus užsienyje. Pavyzdžiui, 11 žmonių įdarbinusi „Jokima“ statybos darbus vykdo Švedijoje.
Išbandyti savą verslą ryžtasi vis daugiau jaunų žmonių. Jau pirmąją šių metų darbo dieną Kelmės turizmo ir verslo informacijos centro direktorė V. Virbickė padėjo įsteigti dvi įmones. Viena bus susijusi su medienos ruoša. Kita prekiaus saulės kolektoriais. Verslininkai jau su patirtimi. Kolektoriais prekiavo Vokietijoje.
Dominuoja paslaugos ir prekyba
Kantriai, didelių pelnų nesivaikydami dirbantys, sumaniai Europos parama pasinaudojantys verslininkai, pasak V.Virbickės, jau daug metų vykdo savo veiklą ir nebankrutuoja. Rajone dominuoja įvairių paslaugų teikimu ir prekyba užsiimančios įmonės.
Su medienos ruoša susijusios įmonės dažniausia eksportuoja paletes ir padėklus į Vakarų šalis.
Laugalyje įsikūrusi Edvardo Razbadausko įmonė „Klizameda“, gaminanti ir eksportuojanti padėklus, pasinaudojusi parama įrengė modernią medienos džiovyklą, gamybos cechą, nupirko darbą palengvinančios modernios įrangos.
„Atrodo, jog ne rajono, o kokio didmiesčio ar užsienio įmonėje būtum,“ – džiaugiasi V. Virbickė.
Smulkųjį verslą smaugia konkurencija
Pirmąjį praėjusių metų pusmetį daugelis prekybos ir paslaugų įmonių džiaugėsi padidėjusiu vartojimu. Tačiau antrąjį pusmetį šis pakilimas atslūgo. Gyventojai išmoko objektyviai įvertinti savo pajamų eurais ir kainų santykį.
Mažos dovanų, juvelyrinių gaminių parduotuvėlės vylėsi didesnio pelno gauti bent iš kalėdinės prekybos. Deja, ir prieš Kalėdas pirkėjai nesišvaistė pinigais.
Mažų maisto parduotuvėlių mieste liko vos viena kita. Smulkiesiems verslininkams palikta tik kaimo niša. Mieste jas nukonkuravo didieji prekybos tinklai, kurių Kelmėje – net penki, ketinama statyti ir šeštąjį.
Ką nors dar gaminantys verslininkai taip pat bėdoja, kad gamybai reikalingos priemonės vis brangsta, o parduoti savo gaminius – sunku. Gyventojai perka tik tai, kas būtiniausia. Nes atlyginimai Kelmėje – maži. Užtenka tik maistui ir mokesčiams.
Pasak V. Virbickės, ne vienas smulkusis verslininkas svarsto, ar nepatraukti į užsienį, paskui vaikus. Ten dirbti paprastą daug atsakomybės nereikalaujantį darbą ir gyventi be didelių rūpesčių.
Verslo aplinka Lietuvoje, ypač provincijoje, tampa vis sudėtingesnė.
„ Provincijoje verslui turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos. Juk regionų gyventojai negali prilygti didmiesčiams nei savo atlyginimais, nei perkamąja galia. Vadinasi, jiems nuolaidų turi daryti ir verslas. O regiono verslui nuolaidų privalėtų daryti Vyriausybė,“ – sako V.Virbickė.
Redakcijos archyvo nuotr.
KONKURENCIJA: Šaukėniškis Liudas Dajoras, būdamas jau garbaus amžiaus, sukūrė sėkmingą duonos kepimo verslą. Tačiau Šaukėnų duonos Kelmėje įsikūrusiuose didžiuosiuose prekybos tinkluose nėra. Yra tik mažesnėse parduotuvėse. Duoną vežti tenka į kitus rajonus.
Autorės nuotr.
POLITIKA: Kelmės turizmo ir verslo centro informacijos direktorė Vilija Virbickė sako, jog provincijos žmonės ieško verslo nišų, įregistruojama nemažai įmonių, tačiau daugelis verslininkų vėliau nusivilia, nes Lietuvoje, o ypač provincijoje, mažėja prekių ir paslaugų vartotojų, įvedus eurą, dar labiau smuko jų perkamoji galia.