Naujausios
Užkardų reikia ir saviems
Joniškyje susirinkę žemdirbiai išgirdo Ūkininkų sąjungos poziciją: užkardų parduodant žemę reikia ne tik užsieniečiams, bet ir saviems. Dabar pasitaiko asmenų arba bendrovių, kurios superka po kelis tūkstančius hektarų ir mažesniems ūkininkams žemės nebelieka.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Parengtame įstatyme numatyti saugikliai
Lietuvos ūkininkų sąjungos Joniškio skyriaus pirmininkė Lilija Šermukšnienė susirinkime atkreipė dėmesį, kad svarbus ne tik žemės pardavimo užsieniečiams, bet ir Lietuvos piliečiams klausimas.
Buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius parengė įstatymą, kuriame surašyti ūkininkams naudingi saugikliai.
Numatyta, kad iš šeimos tik vienas asmuo galėtų įsigyti iki 500 hektarų žemės.
„Dabar būna, kad ūkininkas perka ir savo, ir žmonos vardu, ir nepilnamečiams vaikams po 500 hektarų. Arba – praktiškai vienas asmuo valdo dešimt bendrovių ir kiekviena iš jų perka po 500 hektarų žemės, – pavyzdžių pateikė Ūkininkų sąjungos vadovė. – Iš ko jaunasis ūkininkas žemės gaus, jeigu jos dėl tokių įstatymo spragų nebelieka?..“
Pasak Ūkininkų sąjungos rajono skyriaus pirmininkės, jei vienas asmuo bendrovėje turi sprendžiamąją galią, valdo daugiau kaip 50 procentų turto, jam bus taikomos užkardos perkant žemę.
Pardavimo procedūra
Parengtame įstatymo projekte kalbama ir apie žemės pardavimo eiliškumą. Pirmiausia į ją galėtų pretenduoti nuomininkas, po to – besiribojančių sklypų savininkai, ir tik vėliau – kiti asmenys.
Pagal naują tvarką besiruošiantis žemę parduoti asmuo pirmiausia turėtų pranešti apie tai notarui.
Notaras apie ketinimus informuotų žemėtvarkos tarnybą, ši, savo ruožtu, – tą žemę dirbantį asmenį (nuomininką). Jei šis asmuo atsisakytų pirkti, žemė būtų pasiūlyta besiribojančių sklypų savininkams.
Svetur žeme taip neprekiaujama
„Ūkininkų sąjunga siūlytų papildomą saugiklį – turto deklaravimą, nes dabar neaišku, kas perka, iš kokių pinigų perka, iš kur turto turi“, – sakė Lilija Šermukšnienė.
Taip pat esanti didelė problema, kad žemės savininkai „užkelia“ didelę kainą. Jei ji didesnė negu rinkos kaina, pardavėjas valstybei turėtų sumokėti 15 procentų pajamų mokesčio.
„Europos Sąjungos šalyse niekas taip paprastai žeme neprekiauja. Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje asmuo, perkantis žemę, tikrinamas finansinių institucijų, kad būtų aišku, iš kur pinigai, ir Žemės ūkio ministerijos, siekiant išsiaiškinti, ar žmogus tikrai tą žemę dirbs, – teigė L. Šermukšnienė. – Skandinavijos šalyse net tėvas sūnui negali laisvai žemės palikti. Šis pirma turi baigti mokslus, atitikti tam tikrus reikalavimus.“
Kol kas neišspręstas „trihektarininkų“ klausimas. Kai kurie žmonės seniai šiuos sklypus iš valstybės išsipirko, kiti gi neskubėjo ir dabar aiškėja, kad jie neturi teisės žemės pernuomoti.
Pasak L. Šermukšnienės, reiktų reikalą spręst iš esmės: arba tegul žmonės žemę išsiperka, arba perduoda valstybės žinion.
Autorės nuotr.
PALYGINIMAS: Pasak Ūkininkų sąjungos Joniškio skyriaus pirmininkės Lilijos Šermukšnienės, Skandinavijos šalyse net tėvas sūnui negali laisvai žemės palikti, šis pirma turi baigti mokslus, atitikti tam tikrus reikalavimus.
POZICIJA: Ūkininkų sąjunga mano, kad saugiklius parduodant žemę reikia taikyti ne tik užsieniečiams, bet ir Lietuvos piliečiams.