Naujausios
Siuvinėtoja pirmą kartą parodė savo darbus
Šiaulių universiteto Botanikos sodo darbuotoja Daiva Ūsienė sode vykusiame renginyje „Odė pavasario džiaugsmui“ pirmą kartą ryžosi parodyti prieš daugiau kaip 20 metų siuvimo mašina siuvinėtus darbus: servetėles, staltieses, patalynės užvalkalus ir rūbus.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Darbas ir pomėgis
Panevėžio suvenyrų gamybos įmonėje „Tulpė“ pamačiusi, kaip dailiai siuvinėjami įvairūs gaminiai, Daiva panoro išmokti šio amato. Tik baiminosi, ar pavyks išmokti. Tačiau nereikėjo nė mėnesio. Rankos greitai įgudo „vairuoti“ siuvinėjimo lankelį.
Darbas „Tulpėje“ moteriai labai patiko, todėl net laisvalaikiu siuvinėdavo palaidinukes, sijonus, servetėles, patalynę. Rankdarbius dovanodavo draugams, giminėms, puošdavo savo namus ir artimuosius. Siuvinėtų darbų už atlygį užsakydavo ir pažįstami. Ypač populiarios buvo siuvinėtos palaidinukės, suknelės, sijonai.
Dauguma darbų išsiuvinėti dirbant „Tulpėje“. Nors namuose D. Ūsienė turėjo siuvimo mašiną, tačiau jos tempai buvo ne tokie kaip pramoninės. Darbas užtrukdavo gana ilgai, be to, bijodavo perdeginti mašiną. Reikėjo trifazės srovės, tačiau anuomet D. Ūsienės namuose jos nebuvo, taigi nebuvo ir galimybės pasistatyti galingesnę mašiną.
„Dabar ir trifazė yra, būčiau įsigijusi mašiną, gal ir dabar siuvinėčiau. Rankos dabar jau atpratusios. Reikėtų treniruotis. Reikia labai gerai ritmą pagauti, kad adata ne vienoje vietoje kapotų“, – sako D. Ūsienė.
Technologija
Raštų siuvinėtojos ieškodavo žurnaluose, pačios kurdavo. Nusipiešdavo ant permatomo slidaus popieriaus, adata susibadydavo ir per skylutes specialiais dažais „užnešdavo“ raštą ant audinio. Šviesiems audiniams buvo skirti mėlyni milteliai, kurie buvo sumaišomi su alyva, o tamsiems – dantų valymo milteliai, kurie taip pat buvo sumaišomi su alyva.
Siuvinėjant gaminio kraštą ar tam tikras detales būdavo naudojamas storas siūlas-virvelė, kad kraštas būtų standesnis, iškilesnis.
Išsiuvinėtus darbus dar reikėdavo kruopščiai iškarpyti mažomis aštriomis žirklutėmis, po to išskalbti, iškrakmolyti ir išlyginti.
Siuvinėjimui buvo skirti specialūs siūlai „muline“. Kadangi jie suvyti iš kelių siūlelių, tekdavo pervyti po vieną siūlą ant didesnių ričių.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
ĮRANKIAI: Nebesiuvinėja D. Ūsienė jau 20 metų, tačiau yra išsaugojusi visas tam reikalingas priemones ir įrankius.
AUTORĖ: Šiaulių universiteto Botanikos sodo darbuotoja Daiva Ūsienė savo siuvinėtus darbus eksponavo pirmą kartą. Rankose – savo vestuvėms išsiuvinėta prijuostė ir skarelė.
UŽVALKALAI: Savo mažam sūneliui D. Ūsienė patalynės užvalkalus išsiuvinėjo kiškučiais.
KRUOPŠTUMAS: Siuvinėjant siuvimo mašina reikia ne mažiau kruopštumo nei rankomis. Reikia „pagauti“ ritmą.
SERVETĖLĖS: Parodoje puikavosi ne vienas komplektas siuvinėtų servetėlių.
PALAIDINĖ: Devintajame dešimtmetyje ypač populiarios buvo siuvinėtos palaidinės, suknelės, sijonai.