Šiltam namui įkvėpė Norvegija

Šil­tam na­mui įkvė­pė Nor­ve­gi­ja

Šiau­lių re­gio­ne pa­sta­ty­tas pir­ma­sis in­di­vi­dua­lus na­mas, ati­tin­kan­tis ener­gi­nio nau­din­gu­mo A kla­sę. Na­mo šei­mi­nin­kas Ka­ro­lis Ro­da do­mė­jo­si pa­žan­giau­sio­mis tech­no­lo­gi­jo­mis, skai­čia­vo, ta­rė­si su spe­cia­lis­tais ir pa­ma­tė, kad C kla­sei su­pro­jek­tuo­tą na­mą ga­na ne­sun­kiai ga­li pa­vers­ti A kla­sės būs­tu. Vy­ras ti­ki­si, kad di­des­nės in­ves­ti­ci­jos at­si­pirks jau po aš­tuo­ne­rių me­tų.

Jur­gi­ta JUŠ­KE­VI­ČIE­NĖ

jurgita@skrastas.lt

Idė­ja iš Skan­di­na­vi­jos

K. Ro­da sep­ty­ne­rius me­tus dir­bo Nor­ve­gi­jo­je sta­ty­da­mas kar­ka­si­nius na­mus, ne tik in­di­vi­dua­lius, bet ir di­džiu­lius vi­suo­me­ni­nės pa­skir­ties. Kai prieš pen­ke­rius me­tus nu­si­pir­ko skly­pą Šiau­lių ra­jo­ne, be­veik ne­bu­vo dve­jo­nių, kad sta­ty­sis bū­tent skan­di­na­viš­ko ti­po kar­ka­si­nį na­mą. Na­mo pro­jek­tą su­si­ra­do in­ter­ne­te, su šiau­lie­čiu ar­chi­tek­tu jį pri­tai­kė pa­gal sa­vo po­rei­kius.

Ka­ro­liui pa­tin­ka skan­di­na­vų po­žiū­ris į na­mus. Jie ak­cen­tuo­ja ne išo­rės ar vi­daus ap­dai­lą, jos gro­žį, o pir­miau­siai pa­to­gu­mą, pra­ktiš­ku­mą ir tau­pu­mą.

Iš pra­džių na­mas bu­vo su­pro­jek­tuo­tas kaip ener­gi­nio nau­din­gu­mo C kla­sės. Per ket­ve­rius me­tus, kol su­si­ruo­šė pra­dė­ti sta­ty­bas, su­si­pa­ži­no su nau­jau­sio­mis tech­no­lo­gi­jo­mis, pa­si­ta­rė su sta­ty­bos tech­ni­nės prie­žiū­ros spe­cia­lis­tais, daug skai­tė tech­ni­nės li­te­ra­tū­ros, gi­li­no­si į pro­jek­to do­ku­men­tus, skai­čia­vo ir su­pra­to, kad ne tiek ir daug rei­kia įdė­ti pa­pil­do­mų in­ves­ti­ci­jų, kad na­mas pa­siek­tų ener­gi­nio nau­din­gu­mo A kla­sę.

„Ka­dan­gi esu ma­te­ma­ti­kas, ap­skai­čia­vau, kad man na­mas pa­brang­tų apie 10 pro­cen­tų, bet at­si­pirk­tų per 8 me­tus. Na­mas – ne ma­ši­na, juk sta­tai il­gam lai­ko­tar­piui, to­dėl svar­bu, kad po ku­rio lai­ko ne­štų nau­dą – bū­tų kom­for­tas, pi­gus šil­dy­mas, eko­lo­gi­ja“, – sa­ko Ka­ro­lis.

K. Ro­dos skai­čia­vi­mais, jam na­mo šil­dy­mas tu­rė­tų at­siei­ti 4–5 kar­tus ma­žiau, nei pa­si­sta­čius C kla­sės na­mą.

Sto­res­nės sie­nos, san­da­res­ni lan­gai

Pir­miau­siai te­ko rink­tis ne juos­ti­nius ar gręž­ti­nius, o plokš­čiuo­sius pa­ma­tus. Tai vien­ti­sa, ne­šan­ti pa­ma­to konst­ruk­ci­ja, įlie­ta į spe­cia­lias putp­las­čio for­mas, ku­rios vi­siš­kai izo­liuo­ja pa­ma­ti­nę plokš­tę nuo tie­sio­gi­nio kon­tak­to su grun­tu, to­dėl iš­ven­gia­ma šal­čio til­tų, įša­lo.

Įren­giant plokš­ti­nius pa­ma­tus bu­vo nu­kas­tas že­mės sluoks­nis, įves­tos vi­sos ko­mu­ni­ka­ci­jos (nuo­te­kų, van­den­tie­kio, elekt­ros įva­dai), pa­klo­tas neaus­ti­nės geo­teks­ti­lės pa­klo­tas, ant ku­rio iki rei­kia­mo tan­kio bei sto­rio bu­vo su­tan­kin­tas žvy­ro ir skal­dos sluoks­niai.

Vė­liau su­rink­tos spe­cia­lios plokš­ti­nių pa­ma­tų putp­las­čio for­mos, dė­ta po­lie­ti­le­no plė­ve­lė, dviem sluoks­niais su­riš­ta ar­ma­tū­ra, iš­ve­džio­ti vi­si san­tech­ni­kos taš­kai, iš­ve­džio­tas grin­di­nis šil­dy­mas, vė­liau iš­lie­ta vien­ti­sa 12 cen­ti­met­rų sto­rio be­to­ni­nė plokš­tė.

Pa­sak K. Ro­dos, plokš­tu­mi­niai pa­ma­tai Lie­tu­vo­je dar nė­ra la­bai po­pu­lia­rūs, ta­čiau no­rint šil­to, eko­no­miš­ko na­mo, rei­kė­tų rink­tis bū­tent to­kio ti­po pa­ma­tus.

Sta­tant kar­ka­si­nį na­mą la­bai svar­bu ge­rai iš­džio­vin­ti me­die­ną, kad ji „ne­vaikš­čio­tų“ ir neiš­ju­din­tų vi­sų konst­ruk­ci­jų, sie­no­se ir su­jun­gi­muo­se neat­si­ras­tų ply­šių.

K. Ro­da sa­ko, kad jam la­bai pa­si­se­kė sta­tant na­mą. Aukš­tos ko­ky­bės, su ma­žai ša­kų me­die­nos at­si­ve­žė iš Ru­si­jos. Ji ku­rį lai­ką sto­vė­jo, džiu­vo. Kai su­rin­ko kar­ka­są, pra­si­dė­jo di­de­li karš­čiai, jie iki ga­lo iš­džio­vi­no me­die­ną. Kai su­rin­ko vi­są konst­ruk­ci­ją, sto­gą, vė­jai iki ga­lo iš­džio­vi­no me­dį. Be­je, me­dis džiū­da­mas šiek tiek su­si­su­ka, bet Ka­ro­lis jo ne­tie­si­no, o kur rei­kė­jo, paob­lia­vo.

A kla­sės na­mui ir sie­nos tu­rė­jo bū­ti sto­res­nės. Jei­gu B kla­sės na­mo sie­nos šil­ti­na­mos 25 cen­ti­met­rų sto­rio šil­ti­na­mą­ja me­džia­ga, tai sie­kiant A kla­sės te­ko už­dė­ti net 37 cen­ti­met­rų sto­rio mi­ne­ra­li­nės va­tos sluoks­nį. Per­dan­ga ap­šil­tin­ta net 50 cen­ti­met­rų sto­rio šil­ti­na­mo­sios me­džia­gos sluoks­niu.

La­bai kruopš­čiai rei­kė­jo su­mon­tuo­ti ir šil­ti­na­mą­ją me­džia­gą, ir izo­lia­ci­nę plė­ve­lę, už­san­da­rin­ti konst­ruk­ci­jas pa­gal A kla­sės rei­ka­la­vi­mus, kad ne­lik­tų jo­kių tar­pų, tai yra šal­čio til­tų.

Rei­kė­jo ieš­ko­ti ir san­da­res­nių lan­gų. Be­je, per­kant lan­gus rei­kia pa­si­do­mė­ti san­da­ru­mo kla­se. Jos bū­na skir­tin­gos. Ka­ro­lis rin­ko­si aukš­čiau­sios kla­sės še­šių ka­me­rų pro­fi­lio rė­mus ir var­čias su aukš­tos ko­ky­bės tar­pi­nė­mis ir lan­gus su dviem stik­lo pa­ke­tais, su se­lek­ty­vi­niais (su­lai­kan­čiais ši­lu­mą) stik­lais.

Ne­leng­va už­duo­tis bu­vo su­ras­ti ne ma­žiau san­da­rias du­ris. Pra­vė­rus lau­ko du­ris pir­miau­siai pa­ten­ka­ma į tam­bū­rą. K. Ro­da sa­ko, kad mū­sų kli­ma­ti­nė­je zo­no­je tai la­bai svar­bi pa­tal­pa, kad žie­mą ati­da­rius du­ris, šal­tis ne­si­verž­tų į kam­ba­rius.

Pa­sak Ka­ro­lio, pro­jek­tuo­jant na­mą svar­bu at­si­žvelg­ti į geog­ra­fi­nę pa­dė­tį ir šiau­ri­nė­je pu­sė­je lan­gus dė­ti kuo ma­žes­nius ir jų tu­ri bū­ti tik jei bū­ti­nai rei­kia. Ry­tų ir va­ka­rų pu­sė­se Ka­ro­lio na­me su­dė­ti vi­du­ti­nio dy­džio lan­gai, o pie­tų pu­sė­je, sve­tai­nė­je, vit­ri­ni­nis lan­gas. Žie­mą, kai sau­lė aukš­tai ne­pa­ky­la, sau­lės spin­du­liai pri­šil­dys sve­tai­nę, o va­sa­rą, kad per daug ne­pri­kais­tų, nuo sau­lės spin­du­lių sau­gos te­ra­sos sto­ge­lis.

Na­me taip pat įdieg­ta re­ku­pe­ra­ci­nė vė­di­ni­mo sis­te­ma. Tai me­cha­ni­nis pa­tal­pų vė­di­ni­mas, ku­rio me­tu be­veik 90 pro­cen­tų iš pa­tal­pos ša­li­na­mo oro ši­lu­mos yra grą­ži­na­ma į vė­di­ni­mo įren­gi­nį ir nau­do­ja­ma tie­kia­mam lau­ko orui pa­šil­dy­ti.

„Įsi­vaiz­duo­ki­te, jei lau­ke yra mi­nus 10 laips­nių šal­čio, ir mes ati­da­ro­me lan­gą, tai į vi­dų ir įei­na mi­nus 10. Re­ku­pe­ra­ci­nė vė­di­ni­mo sis­te­ma iš kam­ba­rio iš­lei­džia, tar­kim plius 20, o įlei­džia plius 17 laips­nių. Be­je, įdie­gus šią sis­te­mą, ne­bū­ti­na da­ri­nė­ti lan­gų, o oras vi­du­je vi­sa­da švie­žias“, – aiš­ki­na Ka­ro­lis.

Pa­bai­gus sta­ty­bą bu­vo at­lik­tas pa­sta­to san­da­ru­mo ban­dy­mas. Re­zul­ta­tai nu­ste­bi­no net la­bo­ra­to­ri­jos at­sto­vus, mat bu­vo pa­siek­tas neo­fi­cia­lus Lie­tu­vos ma­žaaukš­čių na­mų san­da­ru­mo re­kor­das.

Na­mą šil­dys gra­nu­li­nis ka­ti­las

Ka­ro­lis sa­ko no­rė­jęs na­mų aukš­tes­nė­mis lu­bo­mis, ta­čiau vė­liau per­si­gal­vo­jo, nes pri­šil­dy­ti aukš­tas pa­tal­pas dau­giau ir at­siei­na.

„Vi­si no­rim ma­ši­nos, ku­ri „val­gy­tų“ 5 lit­rus ku­ro, o ne 10, o apie na­mus kaž­ko­dėl taip ne­pa­gal­vo­jam“, – pa­ste­bi K. Ro­da.

Vy­ras il­gai ir ati­džiai rin­ko­si, kaip šil­dys na­mą. Du­jų gy­ven­vie­tė­je nė­ra. Geo­ter­mi­nį ir ki­tus ino­va­ty­vius šil­dy­mo bū­dus at­me­tė kaip rei­ka­lau­jan­čius per daug di­de­lių in­ves­ti­ci­jų.

Sau­lės ko­lek­to­riai K. Ro­dai taip pat pa­si­ro­dė per daug di­de­lė in­ves­ti­ci­ja, ku­ri var­gu ar at­si­pirks. Mat skel­bia­ma, kad jie at­si­per­ka per 7–8 me­tus, o ga­ran­ti­ja su­tei­kia­ma 2–3 me­tams. Nė­ra ga­ran­ti­jos, kad po pen­ke­rių me­tų ko­lek­to­rius ne­su­ges.

Ka­ro­lis pa­si­rin­ko au­to­ma­ti­zuo­tą gra­nu­li­nį ka­ti­lą. Pri­pil­džius gra­nu­lių tal­pyk­lą, ku­ro už­ten­ka maž­daug dviem sa­vai­tėms. Kam­ba­riuo­se yra ter­mos­ta­tai, ga­li­ma re­gu­liuo­ti ši­lu­mos kie­kį, be to, ir ka­ti­lo kom­piu­te­rį ga­li­ma už­prog­ra­muo­ti kad tam tik­ro­mis va­lan­do­mis šil­dy­tų in­ten­sy­viau, o ki­to­mis va­lan­do­mis, pa­vyz­džiui, nak­tį, ar die­ną, kai nie­ko nė­ra na­mie, šil­dy­tų ma­žiau. Gra­nu­li­nis ka­ti­las šil­dys ir van­de­nį.

Ka­ro­liui kol kas sun­ku pa­sa­ky­ti, kiek per šil­dy­mo se­zo­ną iš­leis ku­rui, mat ši žie­ma bus pir­mo­ji nau­juo­se na­muo­se, ta­čiau ti­ki­si, kad bus ma­lo­niai nu­ste­bin­tas.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

TE­RA­SA: Di­džiau­sias na­mo lan­gas ir te­ra­sa orien­tuo­ti į pie­tų pu­sę, kur dau­giau­siai sau­lės švie­sos ir ši­lu­mos. Va­sa­rą nuo aukš­tai pa­ky­lan­čios sau­lės spin­du­lių sau­gos te­ra­sos sto­ge­lis.

NA­MAS: Ka­ro­lis Ro­da pa­si­sta­tė šil­tą ir eko­no­miš­ką 122 kvad­ra­ti­nių met­rų plo­to skan­di­na­viš­ko ti­po kar­ka­si­nį gy­ve­na­mą­jį na­mą. Tai kol kas vie­nin­te­lis ma­žaaukš­tis gy­ve­na­ma­sis na­mas Šiau­lių re­gio­ne, tu­rin­tis ener­gi­nio nau­din­gu­mo A kla­sę.

ŠEI­MI­NIN­KAS: Ka­ro­lis Ro­da sep­ty­ne­rius me­tus pra­lei­do Nor­ve­gi­jo­je.

KA­TI­LI­NĖ: K. Ro­da pa­si­rin­ko au­to­ma­ti­zuo­tą gra­nu­li­nį ka­ti­lą, ku­ris šil­dys na­mą ir van­de­nį.

VĖ­DI­NI­MAS: Na­me įreng­ta re­ku­pe­ra­ci­nė vė­di­ni­mo sis­te­ma. Kam­ba­riuo­se vi­sa­da gai­vus oras ir ne­pa­ten­ka šal­tis iš lau­ko.

LAN­GAI: Per di­de­lį į pie­tus orien­tuo­tą lan­gą pa­ten­ka sau­lės spin­du­liai, o tuo pa­čiu ir ši­lu­ma. Rug­sė­jo pa­bai­go­je net ir ne­šil­dant kam­ba­riuo­se 22 laips­niai ši­lu­mos.

EKS­PER­TO KO­MEN­TA­RAS

Dėl A kla­sės įpa­rei­go­ja ir Eu­ro­pos Są­jun­gos di­rek­ty­vos

Si­gi­tas DAUS­KUR­DIS, pa­sta­tų ener­gi­nio nau­din­gu­mo ser­ti­fi­ka­vi­mo eks­per­tas:

– Nors Lie­tu­vo­je nuo 2009 me­tų pa­sta­ty­ta per 150 A ir aukš­tes­nės kla­sės pa­sta­tų, ta­čiau iki šiol Šiau­lių ap­skri­ty­je bu­vo pa­sta­ty­ti tik du to­kie pa­sta­tai, tai – Ak­me­nės ra­jo­ne Ven­tos re­gio­ni­nio par­ko di­rek­ci­jos pa­sta­tas ir Kel­mės ra­jo­ne glo­bos na­mai.

Ver­ta pri­si­min­ti, kad va­do­vau­jan­tis ES di­rek­ty­vo­mis, Sta­ty­bos įsta­ty­mu, jau nuo 2016 me­tų sau­sio 1 die­nos Lie­tu­vo­je tu­rė­jo bū­ti pro­jek­tuo­ja­mi ir sta­to­mi ne že­mes­nės kaip A kla­sės ener­gi­nio nau­din­gu­mo pa­sta­tai. Tie­sa, Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja dėl tech­ni­nių kliū­čių šį įsta­ty­mo vyk­dy­mo punk­tą ati­dė­jo iki šių me­tų lapk­ri­čio 1 die­nos.

Na­mas, ku­rį pa­si­sta­tė K. Ro­da, bu­vo pir­ma­sis ma­no ser­ti­fi­kuo­tas A kla­sės gy­ve­na­ma­sis na­mas. Bu­vo ki­lę abe­jo­nių dėl konst­ruk­ci­nių spren­di­mų, ta­čiau skai­čia­vi­mų re­zul­ta­tai įvei­kė vi­są ma­no skep­ti­ciz­mą, kad kar­ka­si­nis na­mas ne­ga­li bū­ti me­cha­niš­kai pa­sto­vus, san­da­rus ir šil­tas, ir pri­skir­tas ener­gi­nio nau­din­gu­mo A kla­sei. Kaip ener­ge­ti­kos spe­cia­lis­tas nuo­šir­džiai džiau­giuo­si, kad yra to­kių en­tu­zias­tų, kaip Ka­ro­lis.

Ko­dėl Šiau­lių ap­skri­ty­je iki šiol toks pa­sta­tas tik vie­nas?

Tai ga­li bū­ti da­lies pro­jek­tuo­to­jų, ar­chi­tek­tų ne­kom­pe­ten­ci­ja pro­jek­tuo­jant pa­sta­tus Že­mės re­sur­sų, Lie­tu­vo­je esa­mų ener­gi­jos šal­ti­nių nau­do­ji­mo ir gim­to­sios ap­lin­kos ap­sau­gos as­pek­tu. Ne­sa­kau, kad vi­si ar­chi­tek­tai ne­kom­pe­ten­tin­gi, ma­nau, kad da­lis jų neatk­rei­pia tin­ka­mo dė­me­sio į vie­ną svar­biau­sių pro­jek­tuo­ja­mo sta­ti­nio rei­ka­la­vi­mų – ener­gi­jos tau­py­mą ir ši­lu­mos iš­sau­go­ji­mą.

Atei­na už­sa­ko­vas su do­ku­men­tais ir sta­ti­nio pro­jek­tu pra­šy­da­mas ser­ti­fi­kuo­ti na­mą. Pro­jek­te aiš­kiai pa­ra­šy­ta B kla­sė, nu­ro­dy­tos sie­nų, sto­gų, grin­dų ši­lu­mi­nės var­žos, ta­čiau at­li­kus skai­čia­vi­mus paaiš­kė­ja, kad tai net C kla­se „ne­kve­pia“. Tai kaip ga­li bū­ti pa­ten­kin­ti sta­ty­to­jo lū­kes­čiai ga­vus to­kį sta­ty­bos pro­jek­tą?

Tu­rė­čiau pri­min­ti, kad nuo 2014 me­tų ga­lio­ja sta­ty­bos reg­la­men­tas, pri­va­lo­mas vi­siems pro­jek­tuo­to­jams ir ar­chi­tek­tams – Pas­ta­tų ener­gi­nio nau­din­gu­mo pro­jek­ta­vi­mas.

Kaip pa­vyz­dį ga­liu pa­sa­ky­ti, kad tech­ni­niuo­se pro­jek­tuo­se rei­kia skai­čiuo­ti ir pa­sta­to tū­rio, ir nau­din­go plo­to san­ty­kį, il­gi­nius til­te­lius, taip pat svar­būs įstik­li­ni­mo pa­ra­met­rai, bū­ti­na įver­tin­ti ši­lu­mos šal­ti­nius, karš­to van­dens ruo­ši­mą ir dar daug ki­tų rei­ka­la­vi­mų, kas tu­ri bū­ti at­lik­ta pro­jek­ta­vi­mo sta­di­jo­je. Tai pri­va­lo­muo­se reg­la­men­tuo­se iš­sa­miai pa­ra­šy­ta.

O kad si­tua­ci­ja pa­si­keis­tų, ma­ny­čiau, kiek­vie­nam rei­kia sa­vo dar­bą at­lik­ti są­ži­nin­gai, kiek­vie­no­je sta­ty­bų sta­di­jo­je – pra­de­dant nuo skly­po pla­na­vi­mo, sta­ti­nio su­ma­ny­mo, pro­jek­ta­vi­mo, dar­bų ir de­ra­mos tech­ni­nės prie­žiū­ros. Jei­gu nors vie­no­je sta­di­jo­je nors vie­na gran­dis nu­trūks­ta, re­zul­ta­tai ga­li la­bai pa­kryp­ti į blo­gą­ją pu­sę.