Naujausios
Miestelio pievos ir šabakštynai virto gėlynais
Jau ne pirmus metus istorinis Bazilionų (Šiaulių rajonas) miestelis džiugina akį lietuviškų gėlių darželiais. Gėlės puošia miestelio centrą, kultūros namų prieigas, trečią šimtmetį skaičiuojančios bažnyčios šventorių. Buvusias pievas ir vejas, šabakštynus ir krūmynus aktyvi Bazilionų bendruomenės narė Janina Radžvilienė pavertė žydinčiais kilimais.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Pražydę Bazilionai
Nuo senojo Kelmės plento įsukus į Bazilionus, prie kultūros namų pasitinka didžiausias iš visų miestelyje J. Radžvilienės iniciatyva įkurtų gėlynų. Gėlės parinktos lietuviškos, nelepios, bet spalvingos. Ilga serenčių girlianda, alpinariumas su įvairių rūšių gėlėmis. Iki kol Janina ėmėsi puošti miestelį, šioje vietoje buvusi paprasta šienaujama veja.
Sukame prie 1749 metais pastatytos medinės Bazilionų Šv. Bazilijaus Didžiojo bažnyčios. Takas, vedantis per šventorių į bažnyčią, iš abiejų pusių papuoštas rausvų ir baltų ledinukų kilimu. Ne vieno šimto daigų prireikė papuošti senosios bažnyčios šventoriui. Aikštelę prie bažnyčios tvoros puošia skoningai įrengtas alpinariumas.
„Kasė griovį vandeniui nuvesti, kad netekėtų į šventorių, ir supylė kalnelį, kuris buvo tapęs kemsynu. Atvežėm akmenų, pasodinome gėlių. Ne gėda dabar prieš prieš žmones, lankančius senovinę bažnyčią“, – džiaugiasi idėja J. Radžvilienė.
Priešais šventorių, už parduotuvės, taip pat buvęs krūmynais apaugęs plotas. Dabar čia J. Radžvilienės pastangų dėka žaliuoja pušaitės.
Janina lydi į Bazilionų bendruomenės namus. Vidinis jų kiemelis – buvęs šabakštynas ir dilgėlynas – dabar žydi įvairiausiomis gėlėmis, sukurta jauki poilsio vieta bazilioniškiams.
Bendruomenės nuopelnas
J. Radžvilienė pasakojo, kad 2003 metais įkūrus Bazilionų bendruomenę, į ją susibūrę žmonės pirmiausia puolė tobulinti save – mokėsi kompiuterinių įgūdžių.
„Kai jau visi, kas norėjo, išmoko naudotis kompiuteriu, pradėjome ieškoti kitų veiklų. Taip atsirado bendras noras puošti savo miestelį“, – pasakojo J. Radžvilienė.
Aktyvi bazilioniškė pasakojo, kad miestelio viešosioms erdvėms pradžiai gėlių sėklų davė seniūnija, dalis buvo nupirkta. Tačiau, kai miesteliui papuošti reikia tūkstančių gėlių daigelių, pinigų nei bendruomenė, nei seniūnija neužtektų.
J. Radžvilienė ėmėsi daiginti visas gėles, reikalingas miesteliui puošti. Gėles sodina, komponuoja bendruomenės moterys, o ravi gėlynus už pašalpas atidirbantys miestelio labui žmonės.
Moteris prisimena, kad rengiant naujus gėlynus miestelio viešosiose erdvėse buvę ir skeptikų – kas ravės, kas prižiūrės, kam tas vargas...
Laikas parodė, kad gėlynai Bazilionuose ne tik nenunyko, bet ir tapo visų džiaugsmu.
„Gėlynus saugo net miestelio mažiausi vaikai. Kartą, pamatę, kad sustojo automobilis prie darželio ir iš jo išlipusi moteris išsirovė pluoštą gėlių, mažiukai vaikai, pastebėję vagystę, sugebėjo užrašyti automobilio numerius ir pranešti suaugusiems“, – miestelio bendruomeniškumu džiaugėsi J. Radžvilienė.
Tūkstančiai daigų
Didysis gėlininkės darbymetis J. Radžvilienei kasmet prasideda tuoj po Naujųjų metų. Erdvaus Radžvilų namo verandos, palangės ir stalai virsta tūkstančių gėlių daigyklomis.
Janinos vyras – Vytautas Julius Radžvilas, prieš vienuoliką metų įkurtos Bazilionų bendruomenės pirmininkas, miestelio seniūnaitis juokiasi, kad žmonai palangių gėlėms daiginti namuose vis tiek nebeužteko. Vyras sumeistravo specialius stelažus daigykloms statyti.
Daiginamos dešimtys gėlių rūšių. Ypatingas J. Radžvilienės darželių pasididžiavimas – žiedais apsipylusios kleomės. „Tai bene vienintelės man labai patinkančios nelietuviškos gėlės. Šios gėlės kilusios iš Prancūzijos. Bet Lietuvoje taip pat labai gerai prisitaikė ir labai ilgai žydi, nes nelabai bijo šalnų. Pirmosios lengvos šalnos joms visai nebaisios“, – apie gėlių kolekciją pasakojo J. Radžvilienė.
Gėlininkė pasakojo, kur benuvažiuojanti, visada pirmiausia žvilgsnį kreipia į miestelių gėlynus, gėlių rūšis, sodinimo kompozicijas, spalvas, kad galėtų parsivežti idėjų ir pritaikyti jas Bazilionams.
Noras kurti
J. Radžvilienė buvusi ilgametė Bazilionų vaikų darželio vadovė. Kai atkūrus Nepriklausomybę, Bazilionuose buvo atkurtas ir vaikų darželis, patalpos ir aplinka buvusios nykios. Vadove dirbusi moteris ėmėsi tvarkos ir darželio teritorija virto gražia ir jaukia.
„Darželio darbuotojų kolektyvas buvo labai darbštus ir geranoriškas. Ėmėme ir sutvarkėme kemsynus“, – prisimena J. Radžvilienė.
Vėliau J. Radžvilienė ėmėsi darželyje propaguoti etnokultūrinį ugdymą, jis taip pat prigijo.
Išėjusi į pensiją moteris nenustygo – tapo aktyvia bendruomenės nare ir idėjų generatore.
Pamatė – autobusų stotelė Bazilionuose pilka, miestelio tikrai nepuošia. Iškėlė idėją, kad Bazilionų mokyklos vaikai su dailės mokytoja ją išpieštų spalvotais personažais. Idėja patiko ir buvo įgyvendinta.
Darbininkai nupjovė Bazilionuose didelį klevą ir norėjo jį surėžti į malkas. Janina su vyru pasiūlė idėją – pagaminti iš nupjauto medžio dekoratyvinį suolą. Jis dabar puošia jaukų bendruomenės namų kiemelį.
„Bendruomenės moterys dabar tapome šiaudinukėmis“, – juokiasi ponia Janina. Ji specialiai važiavo mokytis pinti sodus iš nendrių ir šiaudų. Pati išmoko ir dabar moko bendruomenės moteris.
Bazilioniškės prigamino šimtus šiaudinių žaisliukų miestelio Kalėdų eglutei. Kasmet Velykoms gamina didžiulius dirbtinius margučius, puošiančius Bazilionų centre stovinčią seną šakotą obelį.
„Neįdomu būtų gyventi nieko neveikiant“, – žino J. Radžvilienė.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
BENDRUOMENĖ: Bazilionus gėlėmis puošianti Janina Radžvilienė sako, kad labai svarbu kurti bendruomenes. Tik atsiradus bendruomenei Bazilionų miestelyje atsirado bendras noras puošti savo miestelį.
KLEOMĖS: Ypatingas J. Radžvilienės darželių pasididžiavimas – žiedais apsipylusios kleomės.
CENTRAS: Bazilionų centre, kur dabar žydi gėlės, anksčiau buvo pieva.
ŠIAUDINUKAI: Bazilionų bendruomenės moterys laisvalaikiu kuria šiaudinius žaisliukus Bazilionų kalėdų eglutei.
TRANSFORMACIJA: Senas nupjautas klevas turėjo virsti malkomis, bet tapo įdomiu suolu, jaukia poilsio vieta.
KILIMAS: Gėlių kilimui prie bažnyčios prireikė ne vieno šimto ledinukų daigų, išaugintų Janinos Radžvilienės.