Naujausios
Į Šiaulius suvažiuodavo arkliais
Prieš aštuoniasdešimt metų, 1933 – iaisiais į Šiaulius atvykdavo 17 traukinių ir 16 autobusų. Tačiau daugiausia žmonių į miestą atidardėdavo arkliais.
Per keletą 1918 – aisiais atgautos Lietuvos Nepriklausomybės metų nekilnojamojo turto Šiauliuose padvigubėjo. Miestas, sugriautas per Pirmąjį Pasaulinį karą, dvigubai išplėtė savo ribas. O geležinkeliu pervežamų keleivių ir prekių srautai nenusileido Kaunui.
Tokia informacija skelbiama “Lietuvos aido” laikraštyje, skirtame Šiaulių apskričiai. Leidinį išsaugojo kelmiškis Vainius Urbonavičius.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Trečias pagal dydį Lietuvos miestas
Br.Bubino parengtoje informacijoje rašoma, jog Šiauliai yra trečias pagal dydį Lietuvos miestas. Tačiau savo dydžiu jis keturis kartus mažesnis už Kauną.
Per pirmąjį pasaulinį karą labai sugriautas miestas skubiai atstatomas. Prieš karą mieste buvo 1585 nekilnojamojo turto objektai. Jų vertė siekė 420 tūkstančių 470 rusiškų rublių.
1933 metais nekilnojamojo turto objektų buvo beveik dvigubai daugiau – 3042. Iš jų 390 mūrinių ir 2290 medinių trobesių. Šis turtas vertintas beveik 55 milijonais litų.
Statybos Šiauliuose vyko sparčiais tempais. Kaip didžiausia įvardinta skerdyklos statyba, kuri kaštavo keletą milijonų litų.
Savivaldybė valdė keletą įmonių: elektros gamyklą, durpynus, skerdyklą ir Rėkyvos ūkį. Tarp miesto tvarkymo darbų minimi vandentvarka ir kanalizacija. Numatyta pakloti apie 63000 vandentiekio tinklų ir pastatyti Omso šulinį.
Šiauliuose 1933 metais buvo 145 gatvės, kurių ilgis sudarė 88109 metrus. 21763 metrai gatvių buvo grįstos, 66346 metrai negrįstų.
Daugėjo mokinių
Leidinyje akcentuojamas susirūpinimas švietimo reikalais. Mat sparčiai daugėjo mokyklinio amžiaus vaikų. Savivaldybė išlaikė 51 klasių komplektą. Mokėsi 2480 mokinių. Iš jų 1898 lietuviai, 540 žydų, 5 vokiečiai, 5 latviai ir 32 rusai. Švietimo reikalams per metus būdavo išleidžiama beveik 214 tūkstančių litų.
Apskrityje veikė 259 mokyklos su 344 klasių komplektais. Komplektai buvo perpildyti dėl patalpų trūkumo. Iki 1932 metų buvo pastatyta 11 mokyklų.
Sveikatos reikmėms Šiaulių miestas išleisdavo 250 tūkstančių litų per metus. Turėjo 170 lovų ligoninę, kurioje per metus gydydavosi 1800 ligonių.
„Lietuvos aide“ pabrėžiama, kad stengtasi mediciną priartinti prie ūkininkijos ir kaimo žmogaus. Todėl Pakruojyje įkurta rajoninė ligoninė, o Užventyje pirmos pagalbos tipo ligoninės punktas. Įsteigta 12 medicinos ir 14 akušerijos punktų.
Įkurta kovos su tuberkulioze draugija. Jos dispanseryje per 9 1932 metų mėnesius apsilankė 340 ligonių. „20 buvo tikrų džiovininkų, – rašoma „Lietuvos aide“. – Globojamiems draugija dalija vaistus, spjaudykles, perrišimo medžiagą ir daro kvarco lempos bei kitus švietimus.“
138 verslo įmonės
Žmonės į miestą kėlėsi, nes čia buvo darbo. Šiaulių mieste ir apskrityje veikė 138 pramonės įmonės. Jose dirbo 2807 darbininkai.
Apskrityje dominavo smulkios įmonėlės, kuriose dirbdavo ne daugiau kaip penki žmonės: lentpjūvės, malūnai.
Iš viso apskrityje veikė 2209 prekybos įstaigos.
Apskrityje buvo kalkių ir kitų žemės turtų kasyklų, žemės ir akmens pramonės įmonių, metalo ir mašinų pramonės, odų ir kailių, tekstilės, linų apdirbimo, vilnos ir medvilnės verpimo ir audimo cechas, medžio apdirbimo, baldų, popieriaus, poligrafijos, maisto pramonės, drabužių, avalynės, saldainių, elektros gamybos įmonių.
Didžiausios įmonės buvo saldainių fabrikai “Rūta” ir “Birūtė”, Frenkelio odų fabrikas, muilo, linų, tekstilės, gilzių, dažų, chemijos fabrikai, "špyžio" liejykla, “Gubernijos” alaus "bravoras".
Per dieną 17 traukinių
Nors savo plotu Šiauliai buvo keturis kartus mažesni už Kauną, keleivių judėjimas geležinkeliu ne ką atsiliko nuo Kauno.
Į Šiaulių geležinkelio stotį kasdien atvykdavo ir išvykdavo 17 traukinių. Tuo tarpu į Kauno stotį tik 12 traukinių. Mat Šiauliai arčiau Klaipėdos, į kurią eidavo didžiausia importo ir eksporto dalis.
Miestas turėjo dvi geležinkelio stotis – Šiaulių ir Gubernijos. Jos per metus gaudavo 4 milijonus 480 tūkstančių litų pajamų. Plačiaisiais ir siauraisiais traukiniais būdavo pervežama 228174 keleiviai. Bagažo ir krovinių išvežta 88 tonos 345 kilogramai.
„Lietuvos aide“ džiaugiamasi ir gyvu autobusų eismu. Kasdien į Šiaulių autobusų stotį atvykdavo ir išvykdavo 16 autobusų. Jais per metus būdavo pervežama 903 tūkstančiai keleivių.
Vis dėlto daugiausia žmonių į Šiaulių miestą suvažiuodavo arkliais.
Šiaulių apskritis pirmavo tiltų statyboje.1923 metais ji pirmoji pradėjo statyti betoninius tiltus magistraliniuose keliuose. Iki 1932 metų pastatyti 25 tiltai. Ir statomi dar 8.
Gamino septintadalį iš Lietuvos eksportuojamo sviesto
Dar 1923 metais Radviliškyje buvo įkurta pirmoji Lietuvoje garinė pieninė. Po metų Šiaulių apskrityje jau veikė 8 pieninės. Lietuvoje tuomet buvo 16 pieninių. 1926 metais apskrityje jau dirbo 29 pieninės, kurios turėjo 213 grietinės nugriebimo punktų. 23 pieninės buvo garinės, 2 motorinės ir 4 rankinės.
1929 metais šios pieninės pagamino 340443 kilogramus sviesto, 1930 – 975005 1931 – 1249662, 1932 – 1499210 kilogramų.
1932 metais Šiaulių apskritis pagamino septintadalį viso iš Lietuvos eksportuoto sviesto.
O didžiausia Lietuvoje tuo metu Joniškio pieninė pagamino 4879 statinaites sviesto. Tiek pat, kiek Marijampolės, Seinų, ir Trakų apskričių pieninės kartu.
Nemažai produkcijos būdavo gaunama iš smulkių žemės ūkio šakų. Kadangi po žemės reformos atsirado daug vienkiemių, labai populiari tapo sodininkystė. Pavyzdžiui, Joniškio rajone buvo auginama labai daug žagarvyšnių, kurios buvo paklausios Rusijos rinkoje. Atskiri ūkiai žagarvyšnių augino po kelis hektarus.
Priemiestiniuose ūkiuose būdavo auginama daug agurkų ir kopūstų miesto rinkai.
Bitininkystė labiausiai klestėjo pietinėje apskrities dalyje. Buvo priskaičiuojama 12 tūkstančių bičių šeimų.
Autorės nuotr.
KRAŠTOTYRININKAS: Kelmiškis kraštotyrininkas Vainius Urbonavičius savo namuose išlaikė daug komplektų senų laikraščių, kurie liudija praėjusio amžiaus pradžios Lietuvos gyvenimo realijas.
ŠIAULIAI: 1933 metų gruodžio antros dienos „Lietuvos aido“ numeryje daugelis publikacijų askirta Šiauliams.
REKLAMA: Reklama laikraštyje atspindėjo tuometinės Lietuvos ūkį.