
Naujausios
Gyvenimas sudėtas į sodybą
Kelmės rajone, Stulgių kaime, gyvenančių Jurgitos ir Antano Kvietkų sodyba – viena iš gražiausių Pakražančio seniūnijoje. Prieš šešerius metus pabaigusi statybas šeima vis dar gražina aplinką. Erdvės apie 50 arų. Veterinarijos gydytoju dirbantis ponas Antanas sako, jog į sodybą sudėtas visas jo gyvenimas. Atlygis už tai – jaukūs, pagal savo norus ir poreikius sukurti namai.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Statybos vyko daugiau kaip penkmetį
Antanas Kvietkus gimęs ir augęs šalia Stulgių prisiglaudusiame Vaidatonių kaime. Nebuvo kilę nė minties išeiti iš kaimo. Rinkosi ir kaime darbą garantuojančią veterinarijos gydytojo specialybę. Gydo ir sėklina Stulgių ir Valpainių apylinkių gyventojų gyvulius.
Jo žmona Jurgita kilusi iš kaimyninio Tauragės rajono. Dirba anglų kalbos mokytoja Skaudvilės gimnazijoje. Iš kaimo kilusi moteris sako niekuomet nė negalvojusi gyventi mieste.
Namo statybą kaip ir visi naujakuriai Kvietkai pradėjo nuo žemės sklypo ir projekto. Stulgių miestelio pakraštyje nupirko daugiau kaip hektarą žemės ūkio paskirties žemės. Tuo metu čia buvo pora ganyklų.
Pakeitė žemės paskirtį. Pradėjo statyti kompaktišką 90 kvadratinių metrų namą. Nedidelei jų šeimai tokio dydžio namai ekonomiškiausi.
„Visas mano gyvenimas sudėtas į sodybą, – pasakoja ponas Antanas. – Čia buvo laukai. Vieta – gana žema. Nusprendėme iškasti tvenkinį, o iškastomis žemėmis paaukštinti vietą, kurioje stovės sodyba. Labai daug darbų atlikau pats. Nenorėjau skolintis. O samdyti darbininkus – brangu. Namą statėme apie penkerius metus.“
Po to šeima dar statė ūkinį pastatą, kuriame įsikūrė pirtelė, garažas ir malkinė. Pastatė ir tokio pat stiliaus medinį sandėliuką.
Trinkelių takas į sesers sodybą
Kievienais metais Jurgita ir Antanas Kvietkai patobulina savo sodybos aplinką.
Pirmiausia žole apsėjo visus vejai skirtus plotus. Vieta – molinga. Žolė sunkiai prigijo. Tačiau dabar veja atrodo tobulai – tanki, vešli.
Aplink tvenkinį pasodino pušaičių ir eglaičių. Sodinukai taip pat nepigūs. Šalia tvenkinio pastatė pavėsinę. Kaip akcentus vejoje pasodino vieną kitą egzotišką medelį.
Aplinką projektavo patys sodybos šeimininkai. Diskutavo, kaip būtų patogiau ir gražiau. Visą kiemą išdėjo trinkelėmis. Į pavėsinę prie tvenkinio nutiesė trinkelių taką.
Šią vasarą ponas Antanas trinkelėmis išdėjo dar vieną taką – iki savo sesers, gyvenančios kaimynystėje, sodybos.
Išorinę, nuo miestelio pusės esančią sklypo dalį apjuosė tvora. Pirko lentų ir užtvėrė akliną sieną, kad kieme turėtų daugiau privatumo.
Be to, lentų tvora išėjo pigiau negu metalinė ar kitokia dekoratyvinė. Galiausiai medis kaime geriausiai tinkama medžiaga.
Kitąmet sodybos šeimininkai planuoja įrengti gėlyną priešais tvenkinį. Kol kas kiemas puošiamas vazoninėmis gėlėmis. Visko vienu metu padaryti neįmanoma.
„Gėlės ir kitokie augalai – labai brangūs, – pasakoja ponia Jurgita. – Pavyzdžiui, dekoratyvinės pušaitės sodinukas kainuoja 40 eurų. O koks nors įdomesnis, retesnis medelis – ir kelis šimtus. Kiek įmanoma tokių pripirkti? Tik vieną kitą. Kiekvieną vasarą aplinkai paskiriame tiek lėšų, kiek tuo metu galime sau leisti. Sodybai puošti nesirenku kokių nors ypatingų gėlių. Man visos gėlės gražios. Džiaugiuosi, jei kas padovanoja. Kartais pati nusiperku daigą kitą.“
Gaila nykstančio kaimo
Kaimuose gimę ir augę Jurgita ir Antanas niekuomet nesvarstė – emigruoti ar kurtis mieste. Tačiau skaudu žiūrėti, kaip Stulgiai ir kiti aplinkiniai kaimai nyksta. Neseniai iš Stulgių vėl emigravo darbingo amžiaus šeima. Išsivežė mokinę dukrą.
„Žmonėms nusibodo veltui dirbti, – jų pasirinkimą supranta ponas Antanas. – Laikė dešimt karvių. Už pieną mokėjo apgailėtinai mažai. Ne jie vieni tokie. Mūsų apylinkėse daugelis ūkininkų nė nešienavo. Rudenį išparduoda karves.“
Mokytoja dirbanti Jurgita taip pat pastebi, jog vis nemažėja nemokamai maitinamų vaikų, ties skurdo riba atsiduriančių šeimų.
Nors jiedu su vyru baigę aukštuosius mokslus, turi neblogas specialybes, tačiau įsikurti taip, kad oriai ir patogiai gyventų, nebuvo lengva. Šiuo metu Jurgita motinystės atostogose. Kai dukrelei sukaks treji metukai, grįš į darbą. Tačiau pamokų, kad ir anglų kalbos mokytojai, nedaug. Vos susidaro visas krūvis.
Pono Antano aptarnaujama teritorija – didelė. Visi keliai – tik duobėti žvyrkeliai. Mažėja gyvulių, mažėja ir finansinės galimybės.
Bet kaimo patriotai vis tiek nusiteikę gražinti kaimą, gyventi savo susikurtoje ir išpuoselėtoje aplinkoje.
Autorės nuotr.
PATOGUMAS: Jurgita ir Antanas Kvietkai susikūrė patogią aplinką.
POILSIS: Smagios Jurgitos ir Antano Kvietkų poilsio minutės su dukrele Ineta pavėsinėje.
ŽOLĖ: Gera pasėdėti prie tvenkinio ant žolės...
TAKAI: Trinkelių takai veda į pavėsinę, prie tvenkinio ir į sesers sodybą.
TERASA: Metaline tvorele aprėminta ir gėlėmis išpuošta terasa – prieglobstis nuo lietaus.
RIBOS: Teritorija atribota puošta dažytų lentų tvora.
NAMAI: Namą Jurgita ir Antanas Kvietkai statėsi penkerius metus, aplinką kūrė dar keletą metų.