Naujausios
Grožį kuria ten, kur vaikystėje bėgiojo
Kelmės rajone, Sirūniškių kaime, ūkininkaujantys Jolanta ir Edmundas Pikturnos prieš 21 metus atsikėlė į Edmundo gimtinę. Po truputį tvarkė ir keitė vietą, kur vaikystėje bėgiota. Dabar čia gyventi dvigubai malonu: šildo vaikystės prisiminimai ir savo rankomis sukurtas grožis.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Sodyba dvarvietėje
Sirūniškių kaimas – atokiau nuo į Užventį ir Kelmę vedančio plento. Čia, prie Varmės upelio tvenkinio, pasilypėjusi ant kalnelio šviečia Jolantos ir Edmundo Pikturnų sodyba.
Anksčiau šioje vietoje stovėjo Sirūniškių dvaras, kuriame paskutiniu metu gyveno ponas Chormanskis. Jis maldavo miltus dviaukščiame akmeniniame malūne. Elektrą gamindavo užtvankos vanduo.
Bestogis, apleistas malūnas šalia užtvankos stovėjo ir sovietiniais metais. Prieš 28 metus malūną nugriovė. Mediniai dvaro pastatai pamažu nyko. Dvarvietėje gyveno Pikturnų šeima, kuriai už pajus ir atiteko seni dvaro ūkiniai pastatai.
Senajam malūnui atminti naujasis sodybos šeimininkas E. Pikturna pastatė medinį malūnėlį. Jis tarnauja kaip sodybos puošmena.
„Kai čia atsikėlėme prieš du dešimtmečius, buvo šabakštynai, – prisimena šiandieniniai sodybos šeimininkai. – Didelę teritorijos dalį užėmė senos supuvusios dvaro obelys. Jas išpjovėme, o tuščioje erdvėje pasodinome pušyną.“
Dabar pušynas – šeimos sodybvietės dalis.
Ūkininkas išpuošė ir kitą teritoriją. Didžiuliai žalios vejos plotai su gėlynų akcentais. Kalnų pušys, koloninės tujos, kedras, svyruoklis berželis, kadagys ir daugybė kitų įvairiaspalvių augalų. Senovinės gėlės.
Gėlynams akmenis Pikturnos nešėsi iš dvarvietės, kai nugriovė akmeninius pastatus. Visa aplinka mena ne tik tėvus, bet ir dvarą.
Edmundas neišmetė ir dvaro malūno girnų. Jas restauravo jo tėvas, užliejo titnagu ir abu su mama maldavo miltus Pabutkalnio kaime kolūkio skirtame pastate.
Dabar girnos ilsisi garbingiausioje sodybos vietoje, prieš dar išlikusius senus dvaro pastatus. Jos Edmundui mena tėvą ir dvarą.
Akmuo ir medis
Statybininkų profesijas turintys Jolanta ir Edmundas Pikturnos sodybos pastatus derina prie gražios, turtingos gamtos. Seną medinį namą apdailino rąsteliais. Pristatė jam antrą aukštą. Tokiais pat rąsteliais apdailino ir vagonėlį, kuris praversdavo nedideliame name gyvenančiai jaunai šeimynai. Tokia pat ir pavėsinė.
Sodybą puošia ir iš akmenų padarytas lauko židinys.
Sparčiausiai sodyba keitėsi trejus pastaruosius metus. Šeima nusprendė, jog tų metų pajamas skirs sodybai gražinti ir buičiai gerinti.
Pikturnų šeima dar turi daug planų. Svajoja pasisodinti parką.
„Lengviau tiems, kurie sodybų grožį kuria samdydami specialistus, pirkdami brangias puošmenas. Mes viską darome savo rankomis. Su sūnumis pjauname žolę. Žmona laisto ir ravi gėlynus. Visi drauge projektuojame ir tariamės, ką dar padarius, kad būtų gražiau, širdžiai mieliau, – pasakoja Edmundas. – O dar reikia ir darbą atlikti, ir paūkininkauti.“
Kai sugalvoja ką nors statyti, į pagalbą Jolanta ir Edmundas kartais pasikviečia brolį, savo draugą stalių.
Grįžo pas mamą
Į Sirūniškių kaimą Pikturnų šeima grįžo po tėvelio mirties. Edmundo seserys ir broliai nusprendė, kad jis turi apsigyventi gimtinėje, nes tuo metu jauna šeima neturėjo savo būsto. Edmundas tenkinosi darbu pas ūkininką.
Sirūniškėse buvo pora hektarų žemės. Mama išsikėlė gyventi į lauko virtuvėlę. Jaunai šeimai, auginančiai mažus vaikus, užleido namą.
Gavo ir porą hektarų žemės. Nusprendė kurti ūkį. Edmundas dirbo statybose. Bet plėtė ir žemės valdas. Dabar turi 21 hektarą. Augino vis didesnę bandą. Šiuo metu laiko 12 melžiamų karvių.
E. Pikturna dirba pieno surinkėju „Reškutėnų“ žemės ūkio kooperatyve. Į kooperatyvo veiklą įtraukė sūnus Gražvydą ir Nerijų, baigusius profesinę mokyklą. Jie dirba vairuotojais. Nerijus jau įgijo ir laboranto kvalifikaciją.
Pieno perdirbimo įmonei jie surenka pieną iš 52 ūkininkų. Kasdien pristato po 8 tonas ir 300 kilogramų.
Pikturnos viliasi, jog sūnūs nepatrauks į užsienį. Didina gyvenamąjį namą, kad jie galėtų Sirūniškiuose gyventi, kai sukurs šeimas. Ar bent sugrįžti į išpuoselėtą vietą, kur gimė ir augo tėvas, kur gyveno seneliai.
Autorės nuotr.
ŠEIMA: Puikus jausmas būti visiems kartu ten, kur bėgiojo tėvo vaikystė. Nerijus, Jolanta, Edmundas ir Gražvydas Pikturnos Sirūniškių dvarvietę pavertė jaukia oaze.
NAMAI: Nerijaus ir Gražvydo kol kas netraukia užsienis. Juk čia namai.
ERDVĖS: Šalia sodybos atsiveria žalios erdvės, skoningai pagražintos gėlėmis.
VAZONAS: Išpuvęs medis augalui atstoja vazoną.
PATOGUMAI: Kad būtų patogiau, Pikturnų šeima pasididino namą.
PAMINKLAS: Girnos iš dvaro malūno tapo paminklu Edmundo tėvui ir dvarui.
JAUKUMAS: Pavėsinė daro kiemą jaukesnį.
DERMĖ: Dera augalai, medis, akmuo ir gamtovaizdis.