Naujausios
Geriausio ūkio šeimininkas niekuomet nesiskolino
Šiemet Kelmės rajone rengto „Metų ūkio“ konkurso nugalėtoju tapęs Šaltenių kaimo ūkininkas Edmundas Baracevičius kartu su žmona Raimonda valdo 780 hektarų. Ūkis klesti. .
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Byra grūdai
Ūkininkas Edmundas Baracevičius sutinka prie grūdų džiovyklos ir naujai pastatyto angaro. Pats javapjūtės įkarštis. Milžiniško angaro pakraščiai pripilti geltonų, švarių, grynų lyg auksas grūdų.
Jau pardavė 1150 tonų šiųmetinio derliaus. Buvo sudaręs išankstines sutartis. Ir dėl to jau pralošė neblogą traktorių. Mat, sutartyje buvo numatyta kaina 677 litai už toną, o galėtų gauti po 820 litų.
Tačiau ūkininkas nelieja apmaudo. Ne pirmas sykis, kai patiria nuostolių. Žemės ūkis – ne koks naftos biznis. Esi priklausomas nuo gamtos. Daug ko negali numatyti.
Tačiau ūkio darbus stengiasi organizuoti taip, kad panaudotų kiekvieną javapjūtei tinkamą minutę. Visuomet turi paruošęs du kombainus.
Edmundas dar negali pasakyti kiek vidutiniškai prikuls iš hektaro. Bet įsitikinęs, jog iš viso prikuls daugiau tonų negu anuomet prikuldavo visas Šaltenių tarybinis ūkis.
Lygiausios žemės
E.Baracevičius su šypsena pasakoja apie pirmąją savo javapjūtę. Pradėjo ūkininkauti 1991 – aisiais nuo keliolikos hektarų. Jo mama susigrąžino 12, tėtis – 5 hektarus. Pirmais metais prikūlė 17 tonų grūdų. Tačiau nenuleido rankų.
Tuo metu, kai kiti jauni vyrai, gavę kiek didesnių pajamų, pirko džipus ar modernią žemės dirbimo techniką, Edmundas pirko žemės.
Žemė prieš keliolika metų buvo pigi. Dirbami plotai didėjo. Šiandien Edmundas ir Raimonda Baracevičiai turi 780 hektarų.
Visi plotai – toje pačioje Kelmės apylinkių seniūnijoje. Čia patys lygiausi rajono laukai. Kitose seniūnijose kalvoti. Būtų buvusi nuodėmė nenupirkti besiardančių bendrovių dirbtų laukų. Iš ūkio gautas pajamas išleisdavo žemei.
Tačiau pirkdamas žemę ūkininkas išlošė. Laukai vienas nuo kito nutolę tik 5 – 7 kilometrus. Nereikia į kitas seniūnijas ar net kitus rajonus varyti technikos. Be to, žemė brango.
Šiandien kai kuriose rajono vietose už hektarą prašo po 7 – 8 tūkstančius litų. Geresniais laikais hektaro kaina kai kur buvo pasiekusi ir 10 tūkstančių.
Turėdami daug žemės ūkininkai palieka po 130 hektarų juodųjų pūdymų, kad žemė pailsėtų. Kai pailsės, mažiau reikės trąšų. Daugelis kitų ūkininkų negali sau leisti tokios prabangos.
Nereikia penėti bankų
Gal dėl žemaitiško užsispyrimo ir atsargumo, gal dėl žemdirbiškos išminties Edmundas Baracevičius laikėsi dar vienos nuostatos – kiek įmanoma verstis savais pinigais, nesiskolinti iš banko.
Veltui niekas neskolina. O skolinantis nemažą sumą nemažai žemdirbio prakaito „nulaša“ ir bankui.
Pavyko išsiversti be paskolų. Šiandien visas iš ūkio gaunamas pelnas skiriamas investicijoms į ūkį ir saviems poreikiams.
Prieš septynerius metus Edmundo Baracevičiaus ūkis jau buvo pripažintas nugalėtoju. Kadangi penkerius metus po pripažinimo geriausiuoju negalėjo dalyvauti konkursuose, Edmundas Baracevičius tyliai dirbo ir stiprino ūkį. Šiemet pasiūlytas pretenduoti į „Metų ūkio“ titulą, sutiko.
Kelmės rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Juozas Rimkus teigė, kad per septynerius metus Baracevičių ūkyje daug kas pasikeitė.
Pastatyta grūdų džiovykla, angaras. Renovuoti namai, sutvarkyta aplinka. Šalia namų statomas didžiulis pastatas, kuriame įsikurs garažai, dirbtuvės, sandėliai ir kitos gamybinės patalpos. Ūkininkas atnaujino ir dalį technikos.
Gerbia darbininkus
Edmundas Baracevičius sukūrė penkias darbo vietas. Jis ne tik reikalauja iš darbininko kokybiško darbo, bet rūpinasi ir jo gerove.
Netoliese pasitaikė parduodama sodyba. Nupirko. Galės gyventi savo būsto neturinčio darbininko šeima.
Puiki šeimininkė jo žmona Raimonda gamina valgį darbininkams. Vyrams duodami karšti pietūs, o per javapjūtę ir pavakariai.
„Žmogus turi pavalgyti. Nevalgęs nedirbs,“ – paprastai savo sprendimus aiškina Edmundas.
Ūkininkų šeima augina keturis vaikus. Žmonai Raimondai pakanka darbo namuose ir tvartuose, nes savo reikmėms laiko karvių ir kiaulių.
Ūkininkas atrėžė savo darbininkams po gabalą žemės, kad turėtų kur pasisodinti bulvių. Šalia darbininkų ir paties Edmundo bulvių laukas.
„Traukiam burtus kuriam koks plotas atiteks,“ – šypsosi ūkininkas.
Pasibaigus darbymečiui, ūkininkas veža darbininkų šeimas į ekskursiją. Pasamdo autobusą, surenka vyrus, jų žmonas, vaikus ir traukia prie jūros ar į kokį kitą Lietuvos kraštą.
Jauna šeima įsitikinusi, jog matydami jų darbštumą ir tinkamą elgesį su kitais žmonėmis, pavyzdį ims trys sūnūs ir dukra.
Tądien, kai lankėmės Baracevičių ūkyje, visi trys sūnūs dirbo – kas sandėlyje, kas vežė grūdus. Dukra padėjo mamai.
ŽEMĖ: Ūkininkas Edmundas Baracevičius pirmiausia prisipirko žemės.
SUMANUMAS: Išmintingai ūkininkaudamas Šaltenių kaimo ūkininkas Edmundas Baracevičius pasiekė klestėjimo. Jo ūkis pats geriausias ir turtingiausias Kelmės rajone.
DRAUGYSTĖ: Artimiausi jaunųjų Baracevičių šeimos kaimynai Edmundo tėvai. Mama Jadvyga (dešinėje) dažna viešnia ir padėjėja jų namuose. O Edmundui – retos akimirkos, kai gali pabūti su žmona Raimonda ir dukra Meilute. Visa diena praeina laukuose.
DERLIUS: Naujo derliaus grūdai jau beriami į aruodus.
STATYBOS: Šalia namų statomi garažai, sandėliai ir kitos ūkiui reikalingos patalpos.
Autorės nuotr.