Naujausios
Euro baimė: santaupas investuoja į brangstančius butus
Pirkėjai ir pardavėjai stebi stipriai šoktelėjusias butų kainas. Dar prieš metus Šiaulių miegamajame rajone už 70 tūkstančių litų galėjai nusipirkti dviejų kambarių butą senos statybos name. Dabar už jį prašoma 90 tūkstančių ir dar daugiau.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Nespėjo įsigyti pigiau
Šiaulietis Marius nuo pernai dairėsi dviejų kambarių buto pietinėje miesto dalyje. Norėjo investuoti santaupas. „Internete nusižiūrėjome butą už 70 tūkstančių, tačiau, kai paskambinome norėdami apžiūrėti, išgirdome, kad butas jau parduotas“, – pasakojo Marius.
Vyriškis gailisi nepaskubėjęs, nes netrukus už tokią kainą butų nebeliko. Senos statybos name butų be remonto kaina šoktelėjo 10 tūkstančių, o netrukus – dar daugiau.
Nespėjo buto pigiau įsigyti ir šiaulietė Milda: „Rudenį pradėjau ieškotis buto. Neskubėjau, norėjau išsirinkti už gerą kainą ir geroje vietoje. Žadu imti paskolą, todėl kaina man svarbu. Šių metų pradžioje pastebėjau, kad kainos pradėjo kilti.“
Su nerimu laukia euro
Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ Vakarų Lietuvos regiono vadovas Linas Juozaitis sako, kad butų kainos pradėjo kilti sausio pabaigoje. Pabrango vidutiniškai 20 procentų.
„Kai kurie pardavėjai kainas sukėlė vos ne į prieškrizinį lygį. Aišku, labai pabrangusio turto niekas neskuba pirkti, bet didelių kainų internete galima pamatyti“, – „Šiaulių kraštui“ sakė L. Juozaitis.
Nekilnojamojo turto rinkos suaktyvėjimas buvo juntamas kovo – balandžio mėnesiais. Šiuo laikotarpiu ir kainos buvo didžiausios. Atslūgus pirkimų bangai, stabilizavosi ir kainos.
Šiauliečiai dažniausiai ieško nebrangių butų, ankstyvą pavasarį dairėsi sklypų individualių namų statybai.
Žaliauskų nekilnojamojo turto biuro vadovas Manfredas Žaliauskas sako, kad pagrindinė brangimo priežastis – euro įvedimas. Daugelis stengiasi investuoti savo santaupas. Vieni bijo nekilnojamojo turto brangimo įvedus eurą, kiti bijo santaupų nuvertėjimo.
„Bankai už indėlius duoda labai mažas palūkanas, todėl daug kas verčiau investuoja į nekilnojamąjį turtą, pavyzdžiui, į butą, ir jį išnuomoja. O 200–500 litų per mėnesį už nuomą – neblogos palūkanos“, – sakė L. Juozaitis.
Kita priežastis, pasak M. Žaliausko, – „nusistovėjusios“ gyventojų pajamos. Bankai už gana nedideles palūkanas duoda paskolas.
„Kam nuomotis būstą, jei tuos pinigus, paėmęs paskolą, gali skirti būsto įmokai. Nusipirkti būstą stengiamasi dar ir dėl to, kad šiuolaikiškai įrengtų butų yra mažai ir jie – brangūs“, –sakė M. Žaliauskas.
Kitas nekilnojamasis turtas brango nežymiai
Labiausiai pastaruoju metu brango tik butai.
„Butams šiauliečiai yra labai jautrūs, nes dauguma gyvena butuose. Pirkėjai dažniausiai ieško buto 2–3 aukšte. Kadangi tokių didelės pasiūlos nėra, greitai atsiranda pirkėjas. Ir ne vienas. Pardavėjas pakelia kainą. Kiti pardavėjai, susižinoję, kad galima parduoti brangiau, taip pat pakelia“, – brangimo priežastis nurodė M. Žaliauskas.
Žemės ūkio paskirties žemės pirkimo bumo nėra, tačiau geri sklypai nuperkami greitai. Kainos išliko panašios, kaip ir pernai. Panaši situacija ir komercinių patalpų rinkoje. Verslininkai ir anksčiau, ir dabar, pirkdami komercines patalpas, visada gerai paskaičiuoja, ar apsimoka.
Individualūs namai perkami, tačiau jų kaina taip stipriai nekilo, kaip butų. Parduodamų sklypų individualiai statybai aplink Šiaulius pasiūla didelė, o paklausa mažesnė, todėl jų kainos beveik nesikeitė.
Naujos statybos butus taip pat perka, nors jų kaina du ar net tris kartus didesnė už senos statybos. Pasak M. Žaliausko, krizės laikotarpiu tokių butų beveik niekas nepirko.
Pastaraisiais metais vasarą padaugėja sodų pirkėjų. Šiemet pirkėjai ypač aktyvūs. Ieško sodų su erdviais nameliais, kuriuos būtų galima pritaikyti gyventi ištisus metus. Visgi sodų kainų šuolio taip pat nebuvo.
Pakilimai ir atoslūgiai
Pasak nekilnojamojo turto agentūrų atstovų, kainų pakilimai 1–2 procentais dažniausiai susiję su sezonu. Praėjus pirkimo bumui, kainos grįžta į pradinę padėtį.
Prieš keletą metų pirkimų sumažėdavo vasarą. Pastaraisiais metais – įvairiai. Pavyzdžiui, pernai mažas pirkimas buvo rugsėjį – spalį. Šiemet „štilis“ pasijuto gegužę.
M. Žaliauskas prognozuoja, kad „atoslūgis“ truks iki liepos: „Daugelis lauks galutinio patvirtinimo dėl euro įvedimo. Jeigu išgirsime, kad euras Lietuvoje tikrai bus, gali prasidėti antra butų pirkimo ir brangimo banga.“
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
ŠUOLIS: Butų kainos, palyginti su kitu nekilnojamuoju turtu, auga sparčiausiai.
Asmeninės nuotr.
ŠUOLIS: Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ Vakarų Lietuvos regiono vadovas Linas Juozaitis sako, kad butų kainos nuo metų pradžios išaugo vidutiniškai 20 procentų.
PROGNOZĖ: Žaliauskų nekilnojamojo turto biuro vadovas Manfredas Žaliauskas: „Daugelis lauks galutinio patvirtinimo dėl euro įvedimo. Jeigu išgirsime, kad euras Lietuvoje tikrai bus, gali prasidėti antra butų pirkimo ir brangimo banga.“
SKAIČIAI
* „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso, fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose, reikšmė nuo balandžio mėnesio išaugo 1,1 procento. Tuo metu bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per metus ūgtelėjo 3,9 proc.
* Balandį sostinėje vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 4388 Lt. Panevėžyje vidutinė kvadratinio metro kaina didėjo iki 1825 Lt, Klaipėdoje – iki 3374 Lt, Šiauliuose – iki 1939 Lt, o Kaune – iki 3232 Lt.