Naujausios
Dvaro menę papuošė dvarininkų portretai
Kelmės dvare įsikūrusio Kelmės krašto muziejaus vieną iš pagrindinių salių papuošė 17 — 18 amžiais čia gyvenusių dvarininkų portretai. Trylika kopijų padaryta pagal Šiaulių „Aušros“ muziejuje esančius portretus. Paveikslai primins apie šimtmetį istorijos ir suteiks muziejui autentiškumo.
Regina MUSNECKIENĖ
Ant menės sienų buvo tiršta nuotraukų
Trylika dvaro gyventojų portretų fotokopijų visai neseniai pargabentos ir pakabintos pagrindinėse menėse. Muziejininkai, domėdamiesi Kelmės dvaro istorija, rado duomenų, jog menių sienos buvo tirštai nukabinėtos paveikslais ir portretais. Todėl nuspręsta čia gyvenusių žmonių portretais suteikti dvarui autentikos.
Abejota, ar samdyti dailininkus, kurie perpieštų portretus, ar padaryti fotokopijas. Fotokopijos kainuoja pigiau, todėl jos ir pasirinktos. Viena fotokopija ant drobės, priklausomai nuo dydžio, kainuoja apie tris šimtus litų. Tiek pat dar kainuoja rėmas ir porėmis. Fotokopijos padarytos iš lėšų, gautų už muziejininkų edukacinę veiklą.
Siekia autentikos
„Savivaldybių muziejai visi panašūs, — sako Kelmės krašto muziejaus direktorė Danutė Žalpienė. — Ten, paprastai, sudėti to krašto etnografiniai daiktai. Mes visuomet siekėme, kad dvare įsikūręs Kelmės krašto muziejus būtų autentiškas, kad žmogus tai pajaustų įėjęs į dvarą. Tačiau dvarų baldams, šviestuvams ir kitiems atributams reikėtų labai daug lėšų. Todėl autentišką dvaro dvasią kuriame jau daug metų. Iš pradžių dvaro rūmai buvo restauruoti iš išorės. Atkurti autentiški laiptai ir turėklai. Interjerą kuriame iš lėšų, gautų už edukacinę veiklą.“
Pavyzdžiui, pernai muziejus surinko beveik 35 tūkstančius litų, užpernai 32, 2007 metais — 26 tūkstančius, 2006 — 10500 litų. Už šiuos pinigus atnaujintas pagrindinių salių parketas, nupirktos prabangios užuolaidos, įsigyta keletas eksponatų, atnaujinti stendai. Šiemet, jau minėta, padaryti paveikslai. Sugrįžę į dvarą jie mena čia gyvenusius žmones.
Vienas turtingiausių Žemaitijos dvarų
Muziejininkas Rimantas Serva pasakoja, jog Kelmės dvaras septynioliktojo amžiaus pabaigoje — aštuonioliktojo pradžioje buvo vienas iš turtingiausių Žemaitijos dvarų. Pagal turimų dūmų skaičių jis buvo trečias po Sapiegų ir Radvilų dvarų. Sapiegos turėjo 2428 dūmas arba sodybas, Radvilos — 1529, Kelmės dvarą valdę Gruževskiai — 803.
Kelmės dvaras buvo pavyzdinis provincijos dvaras. Čia buvo pagrindinė Gruževskių rezidencija. Valgomajame kabėjo daugybė šios giminės bajorų portretų. Tai rodo Varšuvos nacionalinėje bibliotekoje saugomos Gruževskių dvaro interjero nuotraukos.
Jonas Gruževskis Kelmės dvarą nupirko 1591 metais. Jis buvo paprastas lenkas, kilęs iš daugiavaikės šeimos. Dirbo Šiauliuose Radvilos Našlaitėlio vietininku. Rinkdamas mokesčius neblogai uždirbdavo, todėl pirko žemes iš prasiskolinusių bajorų. Prieš įsigydamas Kelmės dvarą jis Kelmės rajone buvo nupirkęs Želvių ir Šilėnų dvarus.
Praturtėjęs į Lietuvą jis pasikvietė penkis savo brolius. Jie vedė turtingų dvarininkų dukteris ir taip susigiminiavę su bajorais iškilo į elitą. Pats Jonas Gruževskis vedė Lyduvėnų dvarininko dukrą Sofiją Radziminskytę.
Labiausiai šios giminės statusas išaugo, kai jie susigiminiavo su grafais Oginskiais.
Manoma, kad Kelmės dvare yra lankęsi Rusijos carai Aleksandras pirmasis ir Nikolajus pirmasis. Dabar Australijoje gyvenantis Gruževskių giminės palikuonis Oskaras Gruževskis yra išsaugojęs giminės vazą, į kurią buvo įdėta caro Nikolajaus Pirmojo dedikacija Dorotai Gruževskai ir adjutantui Baziliui Christijonovičiui vestuvių proga. Beje 1838 metais tapytas Dorotos ir Bazilio bei jų sūnaus Aleksandro potretas taip pat yra Kelmės krašto muziejuje.
Ką mena portretai?
Dabar muziejaus sienas papuošę portretai mena Gruževskių ir Pšeciševskių, su kuriais jie susigiminiavo devynioliktajame amžiuje, kai Elvyra Gruževska ištekėjo už Adolfo Pšeciševskio, šeimų atstovus.
Adolfas Pšeciševskis buvo vienas iš pagrindinių 1831 metų sukilimo organizatorių. Muziejuje išsaugotas jo marčios Marijos Bužinskos portretas. Marijos dukra Gabrielė buvo paskutinioji Kelmės dvaro gyventoja. Ištekėjusi už Bronislovo Gruževskio ji dvare gyveno drauge su savo vaikais Adolfina, Jonu ir Zofija. 1940 metais dvaras buvo nacionalizuotas, Gabrielės šeima išvaryta. Metus jie glaudėsi pas savo tarnus. Paskui Gruževskius ištrėmė į Sibirą. Ten motina ir dukra Adolfina mirė. Dukra Zofija Anglijoje ištekėjo už dvarininko Stanislovo Romerio.
Kelmės krašto muziejus palaiko ryšį su Amerikoje gyvenančia Deizdre Gruževska — Hag. Kartais parašo Dubajuje gyvenantis architektas Jaroslavas Gruževskis.
PORTRETAI: Dvare gyvenusių žmonių portretų kopijos suteiks Kelmės muziejui autentiškumo.
DVARAS: Kelmės dvaro pastatas — vienas iš geriausiai išsilaikiusių dvarų pastatų. Restauruota jo išorė ir laiptai su turėklais.
GIMINYSTĖ: Kai Elvyra Gruževska ištekėjo už Adolfo Pšeciševskio, Gruževskiai susigiminiavo su Pšeciševskiais. Vėliau Elvyros dukra iš pirmos santuokos Celina ištekėjo už Pšeciševskio giminaičio Jaronimo Pšeciševskio.
ISTORIJA: Kelmės krašto muziejaus direktorė Danutė Žalpienė sako, jog dvaro gyventojų portretai primins maždaug šimtmečio istoriją.
Autorės nuotr.