Naujausios
Auksarankis konstruoja ir malūnus, ir melžimo aikšteles
Iš Šiaulių į žmonos gimtinę Kelmės rajone, Negirbių kaime, sugrįžęs Juozas Navakauskas neturi kada nuobodžiauti. Jis augina javus 12 hektarų žemės. Žemę apdirbti padeda stambesni ūkininkai, nes turi technikos. Juozas jiems nelieka skolingas – padaro grūdų traiškymo malūnų, karvių melžimo aikštelių, kitų ūkiui reikalingų įrenginių.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Darboholikas
Juozas Navakauskas save vadina darboholiku. Baigęs Pavandenės vidurinę mokyklą, buvusioje Šiaulių 13-ojoje profesinėje mokykloje išmoko tekintojo specialybės ir visą gyvenimą dirbo Šiauliuose, statybose. Savaitgaliais važiuodavo į kaimą Užvenčio seniūnijoje. Toje seniūnijoje ir jo, ir jo žmonos gimtieji kaimai.
Poilsio dienas paskirdavo darbui. Tik malonesniam – hobiui. Darydavo elektrinius burokų smulkintuvus. Anuomet, kai žmonės laikė daug gyvulių ir augindavo burokų jiems pašerti, tie smulkintuvai būdavo labai paklausūs. „Dabar runkelių nėra kam ravėti. Niekas neaugina, – šypsosi Juozas. – Užtai ir elektrinės tarkos nereikalingos.“
Ko tik jam ar kaimynams prireikdavo ūkyje, J.Navakauskas viską sukonstruodavo. Jo dirbiniais besinaudojantys žmonės sako, kad Juozas būtų talentingas inžinierius. O jis pats šmaikštauja, kad nemėgęs skaityti knygų. Patikdavę veikti, dėl praktinių dalykų sukti galvą, savo sumanymus įgyvendinti.
Stakles susipirko palaipsniui
Įgijęs pensijai gauti reikalingą darbo stažą, J. Navakauskas iš Šiaulių grįžo į kaimą. Negirbiuose, žmonos tėviškėje, įkūrė savo dirbtuvėles. Kaimynystėje – ir jo gimtinė.
Žmona dar dirba Šiauliuose. O Juozas atsidėjo savo hobiui – konstruoja.
Šalia senos šimtametės uošvių trobos stovi lauko virtuvėlė. Tik dabar pasikeitusi jos paskirtis. Ten Juozo dirbtuvės. Sustatyti visi reikalingi prietaisai, frezavimo, pjovimo, tekinimo, gręžimo staklės.
„Viską susipirkau palaipsniui, – pasakoja auksarankis. – Viską susipirkti iš karto būtų reikėję krūvos pinigų. Staklės labai praverčia. Plikom rankom tokių dalykų nepadarysi.“
Nuo malūnų iki traiškytuvų
Pradžioje, kai kūrėsi daug smulkių ūkių, buvo paklausūs nedideli elektriniai grūdų malūnai. Pasidomėjęs šiais malūnais internete, kelis apžiūrėjęs praktiškai, J.Navakauskas suprato, kad juos sukonstruoti – juokas. Pabandė sukonstruoti vieną, kitą. Malūnais aprūpino ne vieną savo draugą ir pažįstamą.
Dabar populiarūs grūdų traiškytuvai. Mat atrajojantys gyvūnai ėda tik traiškytus grūdus.
Juozas netruko persiorientuoti. Vėl pastudijavo internete. Nuvažiavo pas pažįstamus į Bubius, paskui – į Telšius pažiūrėti. „Akį užmečiau ir buvo viskas aišku“, – sako. Nuvažiavo į Šiaulius, nupirko variklį, guolius, metalo, dažų. Automobilio priekaboje parsivežė. Per kelias savaites sukonstravo prietaisą, kuris beveik nesiskyrė nuo Lenkijoje pirkto. Tik jo kaina išėjo žymiai mažesnė.
Juozas traiškytuvą sukonstruoja per pusę mėnesio. Pačiam tenka būti ir suvirintoju, ir metalo pjaustytoju, ir tekintoju. „Kai ateina laikas dažyti, jau smagu, – sako konstruktorius. – Spalvas pats parenku. Nupurškiu pulverizatoriumi. Ūkininkams tos spalvos – ne taip ir svarbu. Svarbu, kad traiškytuvas gerai veiktų. O kad veiktų – nieko sudėtingo. Du volai sukasi vienas priešais kitą. Svarbu, kad jų judesiai derintųsi.“
Auksarankis prisipažįsta, jog kartais suklysta. Pasitaikė atvejis, kai traiškytuvas neveikė. Juozas sureagavo išmintingai ir taikiai: nuvažiavo, pasiėmė savo gaminį, ištaisė trūkumus.
Melžimo aikštelė
Auksarankis daro ir melžimo aikšteles. Iš profiliuoto vamzdžio padaro karkasą. Skarda uždengia stogą. Kai lyja ar spigina saulė karvutei labai patogu tokioje pastogėje stovėti, kai melžia.
Pirktinės aikštelės ūkininkams atsieitų gerokai brangiau. Jie Juozo prašo patobulinimų. Skiria pinigų medžiagoms, o už darbą atsilygina išdirbdami, iškultivuodami jų žemę, nupjaudami ir iškuldami javus, patręšdami, papurkšdami.
Navakauskai ir patys dirba 12 hektarų žemės. Augina javų. Grūdus parduoda. Tai ir yra Juozo pragyvenimo šaltinis. Pačiam dėl nedidelio žemės gabalėlio nevertėtų pirkti nei traktoriaus, nei kombaino.
Dalį žemės jų šeima paveldėjo, dalį nusipirko. Juozas apgailestauja, kad jo pėdomis nepasekė sūnus. Jis dirba Švedijoje. Retkarčiais sugrįžta po Lietuvą pasidairyti, bet visam laikui parvažiuoti kol kas neplanuoja. Sako ten dirbi – uždirbi. Šeimą gali išlaikyti. Dvi Navakauskų dukros irgi nesusižavėjo kaimu.
Autorės nuotr.
AUKSARANKIS: Juozas Navakauskas duoną pelnosi sumanumu ir darbštumu.
PAKLAUSA: Juozo Navakausko (kairėje) sukonstruotą grūdų traiškytuvą apžiūri kaunietis Sveikatos mokslų universiteto profesorius Bronius Bakutis.
DIRBTUVĖS: Lauko virtuvėlė tapo Juozo Navakausko dirbtuvėmis. Čia sutilpo jo staklės.