Sakura – japoniška vyšnia. Tai yra vienas iš svarbiausių augalų Japonijoje. Sakoma, kad pirmoji užauginta sakura Japonijoje buvo 800 m. Iš jų senovėje buvo sprendžiama apie būsimą derlių ir tinkamą ryžiams sodinti laiką. Šį japonišką augalą prieš pora metų Širvėnos ežero pakrantėje pasodino Biržų rotary klubas, pasitelkęs draugijon kitų Lietuvos rotary klubų narius. Tąkart ne visos sakuros prigijo, galbūt ežero vėjai joms buvo nemalonūs. Tad Biržų rotary klubas 11 žiedais pasipuošusių sakurų pasodino šį savaitgalį. Talka buvo surengta saugiai, sodintojai darbavosi ne tuo pačiu metu.
Botaninės savybės
Žodis „sakura“ yra naudojamas toms vyšnių rūšims, kuriomis grožimasi ne dėl vaisių, o dėl žiedų. Sakuros auga kaip laukiniai augalai kalnuotose vietovėse ir plačiai auginami kaip dekoratyviniai medžiai. Iki šių dienų yra išlikusių apie 300 sakuros rūšių visame pasaulyje. Trijomis vyšnių rūšimis ypač žavimasi Japonijoje. Pirmoji jų yra jošino sakura, dar vadinama somei jošino sakura, kuri yra sodinama parkuose ir upės pakrantėse. Šis augalas gyvuoja trumpai, subręsta apie 20 metus, užauga iki 7 metrų aukščio. Užaugina didelius, rausvus žiedus. Kita vyšnia yra kalnų sakura, kuri auga laukinėje gamtoje, kalnuose. Pasiekia 20-25 metrų aukštį ir jos žiedai būna rusvos, baltos spalvos. Trečioji šidaredzakura, kuri nuo seno sodinama šventyklų soduose. Pasiekia 20 metrų aukštį, jos žiedai būnai rausvai balti, kartais net pasiekia raudoną atspalvį.
Sakuros pradeda žydėti nuo sausio vidurio (pietų Okinavoje) ir jų žydėjimas tęsiasi iki pat gegužės vidurio (Hokaido salos šiaurėje). Pražydusios sakuros žiedai išsilaiko nenubyrėję vos vieną-dvi savaites. Vasarą sakuros tamsiai žalios, o rudenį nusidažo bronzine spalva. Jos mėgsta vidutinio derlingumo ir drėgnumo dirvožemius, saulėtas vietas. Sakuros mediena yra naudojama ploniems baldams, drožiniams ir parketui gaminti.
Gėrėjimasis žydinčiais sakurų žiedais
Hanamis, arba gėrėjimosi žydinčiomis sakuromis šventė, yra vienas laukiamiausių metų įvykių, kuris suburia žmones švęsti kartu gamtos nubudimą. Ši šventė Japonijoje gyvuoja jau šimtus metų. Hanamis švenčiama ne tik dieną, bet ir naktį. Per sakurų žydėjimą tradiciškai reikia paragauti sakės, todėl neretai po tokio susibūrimo šventė užsitęsia iki išnaktų. Hanamis išsiskiria tuo, kad jo metu yra deklamuojami eilėraščiai, dainuojamos dainos, šokami geišų specialūs šokiai šiai progai.
Menas
Literatūroje sakuros tapo bene dominuojančia tema. Poetams šių vyšnių žydėjimas padeda atskleisti gyvenimo suvokimą, kad žmonės ir gamta juda cikliškai kartu. Dailininkų piešiniuose, dainininkų dainose taip pat netrūksta sakuros vaizdų. Ši vyšnia dominuoja visur, kur tik minimas grožis, pavasaris, gyvenimo trapumas ar tyrumas.
Šiauliai artėja prie raudonosios COVID-19 zonos