Po Radvilų Biržuose buvo likusi tik baltoji vaistinė. Todėl grafai Tiškevičiai prisidėjo ne tik prie statomų bažnyčių, bet ir prie viso miesto kūrimo. Todėl šių metų Europos paveldo dienų renginiai Biržuose yra skiriami Tiškevičiams. Be kitų renginių, šeštadienio programoje numatyta edukacinė kelionė „Biržų valdytojai grafai Tiškevičiai“. Ekskursiją ves Biržų krašto muziejaus „Sėla“ muziejininkai ir Biržų rajono savivaldybės vyriausias specialistas paminklosaugai Dalius Mikelionis.
Prasidedant Europos paveldų dienoms Dalius Mikelionis daugiau dėmesio skirs ir šv. Jono Krikštytojo bažnyčiai, kurią pastatė Tiškevičiai. „Biržiečių žodžio“ skaitytojai, turi galimybę sužinoti daugiau įdomių faktų apie vos ne kasdien matomą Biržų miesto statinį. Perskaitę šią istoriją galbūt susidomėsite ir šeštadienį prisijungsite prie edukacinės kelionės, kurioje bus pasakojama ir daugiau įdomių faktų, bei bus lankoma daugiau Tiškevičių puoselėtų statinių.
Kai devynioliktame amžiuje į Biržus atsikėlė Tiškevičiai, sugriuvusią medinę bažnyčią jie sugalvojo atstatyti kaip katalikų bažnyčią. 1853 metais Jonas Tiškevičius skyrė pinigų naujos bažnyčios statybai. Fundatoriaus garbei bažnyčią pavadino grafo vardu. Artėjo sukilimo metai, caro valdžia nusižiūrėjo statomą bažnyčią. Kadangi mūrai jau stovėjo, buvo sugalvotą bažnyčią paversti cerkve, nes į Biržus kėlėsi gyventi žandarai, rusų valdininkai. Sužinojęs apie gubernatoriaus reiškiamus ketinimus bažnyčią paversti cerkve, grafas J. Tiškevičius pasikvietė žemaičių vyskupą Motiejų Valančių. Nepaisant to, kad tada bažnyčia neturėjo net stogo, 1860 metais pašventinęs, vyskupas pavertė katalikiška. Pašventintą bažnyčią du metus ramiai baiginėjo statyti. Nenorėdami užsitraukti caro rūstybės buvo suorganizuota pastatyti atskirą cerkve, kur šiai dienai yra metodistų bažnyčia.
Šiandien žiūrint į Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią galima pamatyti ir neobarokinių, ir klasicistinių formų. Viršuje matomos išpaišytos bangelės. Centrinė bažnyčios nava yra 15 metrų, šoninių po 13,2 metrus. Bokštų aukštis su kryžiais siekia 43 metrus aukščio. Klasikinio stiliaus mūriniuose altoriuose yra šv. Jono Krikštytojo, šv. Petro, Mykolo Arkangelo paveikslai. Skulptūras ir gipsatūras darė skulptorius Pranciškus Andriolis. Kadangi Tiškevičiai buvo vieni turtingiausių Lietuvos Lenkijos šeimų, pinigų negailėjo. Pasamdė garsius lenkų tapytojus, tokius kaip V. Gersonas ir V. Majerovskis. Jų kūriniai dar ir šiandien kabo bažnyčioje sukabinti iš eilės „Jonas Krikštytojas“, „Archangelas Mykolas“, „Šv. Petras“, „Šv. Jurgis“. Taip pat bažnyčioje saugomi į Biržų rajono dailės paminklų sąrašą įtrauktas ir devyniolikto amžiaus vidurio klauptas, ant kurio matomi Tiškevičių simboliai – pusmėnulis ir žvaigždė. Šio meno kūrinio autorius, nors ir buvo talentingas kūrėjas, deja, jo gyvenimo pabaiga susiklostė nesėkmingai. Pasenus apako, todėl gyvenimą pabaigė skurde.
Biržų bažnyčios slaptoji dalis – rūsys. Daugeliui biržiečių net nėra žinoma, kad po šv. Jono Krikštytojo bažnyčia yra rūsys. Ypač, kad jame yra palaidoti Biržų miesto kūrėjų – grafų Tiškevičių šeima. Buvo įprasta, jog valstiečiai yra laidojami po žeme, o valdovai kriptose. Kriptose yra palaidoti keturi asmenys, Jonas Tiškevičius, jo žmona ir du vaikai. Grafai nėra perlaidoti ir kapai yra išlikę. Anksčiau čia buvo laikomos mišios, šermenys. Kiek vėliau buvo padarytas altorius su Kristaus, angelų skulptūromis. Šiandien ten nėra lankoma. Tačiau ekskursijos dalyviai turės progą pasižvalgyti po bažnyčios rūsį.
Dar vienas vertingas ir retas dalykas yra lenta, kuri pasitinka kiekvieną tikintįjį vos įžengus pro bažnyčios duris. Mirus Jonui Tiškevičiui, kaip buvo įprasta, vyko iškilminga procesija. Suvažiavę didikai atidavė pagarbą. Kasmet buvo laikomos mišios. Patys valstiečiai, norėdami atsidėkoti didikui už jo šviesumą ir atsidavimą paprastiems žmonėms, užsakė lentą. Įspūdinga tai, kad lentoje aiškiai matomi lietuviški žodžiai. Žinant, kad tuo metu buvo uždrausta spauda ir lietuviškus simbolius pamatyti buvo sunku.
Paprastai, valdovas nesteigdavo nei mokyklų, nei ligoninių, skirtų valstiečiams. Todėl Tiškevičiai buvo iš tikrųjų išskirtiniai valdovai. Už tai paprasti žmonės juos vertino.
Pati bažnyčia, žinant, kad ir dabar atrodo išskirtinai, yra aukšta ir matoma vos ne septynių kilometrų atstumu, nors šiai dienai Biržuose yra ir daugiau aukštesnių pastatų, daugiabučių. Reikia įsivaizduoti, kaip bažnyčia atrodė tais laikais, kai mieste aukščiausias pastatas buvo vos dviejų aukštų.
Dar vienas įdomus faktas, už kurio tik akyli akis užkliūva – bokštelis esantis ant Astravo rūmų. Toks pat bokštelis yra ir ant šv. Jono Krikštytojo bažnyčios. 1812 metais Tiškevičiai priglaudė nuo rusų bėgusį prancūzą, kuris pasirodo buvo architektas, kuris vėliau grafams suprojektavo ir Astravo rūmus ir bažnyčią ir dar kitus rūmus, todėl ir yra matomi bendri bruožai.
SAVIVALDYBĖS — MŪSŲ NAMAI