Sostinėje gyvenantis, darbo reikalais po pasaulį klajojantis, garbingas medžiotojas ir savo šeimą mylintis biržietis Justinas Kulbis dažnas svečias mūsų kraštuose. Čia jis jaučiasi savas ir linki biržiečiams biržietiškai: „Kad ir kū bedarytum, daryk ne atžegar runk!“
Jūs gimėte ir augote Biržuose. Ryškiausi prisiminimai iš tėvų namų, vaikystės.
Prisiminimai – patys geriausi. Mūsų namai – Biržų mieste, ant Vytauto ir Rotušės gatvių kampo, buvo pastatyti naujai. Į šį namą buvo sukeltos gyventi jaunos šeimos, todėl panašaus amžiaus vaikų kieme buvo gal 10-15. O kai toks būrys, tai prisigalvodavome, ką veikti. Žiemą – slidinėjimas piliakalnyje, ant upės – ledo ritulys… Net mūsų kiemas buvo virtęs ledo ritulio aikštele, nes mašinų tuomet nedaug buvo.
Aišku, buvo ir visi kiemo žaidimai: futbolas, krepšinis… Vasaromis išvažiuodavome kas sau – vieni pas senelius, kiti pas dėdes ar tetas, močiutes… Kai tik kas nors grįždavo iš viešnagės pas pusbrolį ir pasakydavo, kad jam kažkas sakė, kaip pasigaminti kokią bombą, iš karto darbai prasidėdavo… Jeigu šiandien kas nors sako, kad šių laikų vaikai neišgyventų mūsų laikais, tai aš galiu pasakyti, kad mes tikrai neišgyventume šiais laikais… Įvertinus tai, kiek dabar yra informacijos, kurią galima laisvai pasiekti, tai arba patys būtume susisprogdinę, arba mus kažkas būtų susprogdinęs.
Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/