Biržietės tautodailininkės karpiniai gydo Likėnų ligonius

Li­kė­nų rea­bi­li­ta­ci­jos li­go­ni­nės par­ko mi­ne­ra­li­nio van­dens biu­ve­tė­je ati­da­ry­ta bir­žie­tės tau­to­dai­li­nin­kės Sai­gū­nės Ro­žė­nie­nės kar­pi­nių pa­ro­da. Po pa­ro­dos ati­da­ry­mo tau­to­dai­li­nin­kė li­go­ni­nė­je li­go­nius mo­kė ka­pi­nių me­no.

Kar­py­mas – gy­ve­ni­mo ma­lo­nu­mas

Ri­ta Vens­kū­nie­nė, pri­sta­ty­da­ma tau­to­dai­li­nin­kę Sai­gū­nę Ro­žė­nie­nę, sa­kė: tau­to­dai­li­nin­kė ne tik šim­to pa­ro­dų da­ly­vė, bet ak­ty­vi vi­suo­me­ni­nin­kė, pe­da­go­gė, įvai­rių ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­rė…

Po­nia Ro­žė­nie­nė pri­si­pa­ži­no, jog kar­pi­niai – jos gy­ve­ni­mo džiaugs­mas. Pri­si­mi­nė, kad išė­ju­si į pen­si­ją, spren­dė, kaip gy­ve­ni­mą pa­da­ry­ti įdo­mes­nį. Ir pra­dė­ju­si kar­py­ti, nes dar jau­nys­tė­je vie­no­je pa­ro­do­je bu­vo su­ža­vė­ta ma­ty­tais kar­pi­niais. Ta­čiau jau­nys­tė­je kar­pi­niams ne­bu­vo nei lai­ko, nei kant­ry­bės, ku­rios ypač trūks­ta jau­niems. Tad išė­ju­si į pen­si­ją, slau­gy­da­ma ser­gan­čią mo­ti­ną, pra­dė­jo kar­py­ti. At­si­tik­ti­nai Pa­ne­vė­žy­je su­ti­ko me­no­ty­ri­nin­ką, iš­ma­nan­tį kar­pi­nių me­ną. Ir ne­ti­kė­tai su sa­vo dar­bais pa­te­ko į pa­sau­li­nę kar­pi­nių pa­ro­dą Vil­niu­je. Pa­ro­do­je da­ly­va­vo kar­py­to­jai iš 21 pa­sau­lio ša­lies. „Bu­vau pri­blokš­ta, kai ma­ne vie­na­me laik­raš­ty­je pa­va­di­no pa­ro­dos at­ra­di­mu, – juo­kė­si tau­to­dai­li­nin­kė. – Taip pa­ro­da at­ra­do ma­ne, o aš at­ra­dau sa­ve”. Ir pa­si­py­lė pa­ro­dos – Lie­tu­vo­je ir už­sie­ny­je. O kar­pi­nių at­vi­ru­kai pa­skli­do vos ne po vi­są pa­sau­lį. Tad su džiaugs­mu už­sii­ma šiuo me­nu jau dau­giau nei tris de­šimt­me­čius.

Tę­sia lie­tu­viš­kas tra­di­ci­jas

Tau­to­dai­li­nin­kė pri­si­pa­ži­no lin­ku­si prie tra­di­ci­nio lie­tu­viš­ko kar­pi­nių me­no. Lie­tu­viš­kas pa­vel­das – si­met­ri­niai kar­pi­niai. Dau­giau­sia – juo­dai bal­ti. „Taip mū­sų kar­pi­niai iš­si­ski­ria iš ki­tų tau­tų. Ki­tų tau­tų kar­pi­niuo­se dau­giau spal­vų. Vaiz­dus iš­kar­po, po­rtre­tus… Aš esu įsi­ki­bu­si į lie­tu­viš­ką pa­vel­dą”, – sa­kė po­nia Ro­žė­nie­nė.

Me­ni­nin­kė tu­ri sa­vo ri­tua­lą. Na­muo­se tu­ri bū­ti tvar­ka. Juk ne­pra­dė­si kar­py­ti, kol ne­pak­lo­ta lo­va. Ant sa­lo tu­ri bū­ti pa­merk­ta gė­lė. Puo­de­lis ka­vos. Įjung­tas ra­di­jas, ku­rio kar­py­da­ma klau­so­si va­lan­dų va­lan­das.

Kar­pant la­bai svar­bu tiks­lu­mas, iš­baig­tu­mas, tvar­kin­gu­mas, šva­ra. Kar­pi­niams rei­kia spe­cia­laus po­pie­riaus, ašt­rių žirk­lu­čių… Rei­kia ge­ro re­gė­ji­mo. Kad ran­kos ne­dre­bė­tų. Rei­kia ir fan­ta­zi­jos. Po­nios Ro­žė­nie­nės kar­pi­niai sa­vi­ti, nes pa­ti su­ku­ria pie­ši­nius, sve­ti­mų ne­ko­pi­juo­ja.

Iš­kar­py­ti vie­ną kū­ri­nį kar­tais rei­kia pu­sant­ros ar dvie­jų sa­vai­čių. Per tą lai­ką šių die­nų ta­py­to­jai abst­rak­cio­nis­tai gal net ke­lis pa­veiks­lus nu­ta­py­tų. „Ga­lė­čiau ir aš ta­py­ti, bet tam rei­kia są­ly­gų. Sa­va­me bu­te nuo alie­ji­nių da­žų juk ga­li nu­keip­ti. O kar­pi­niai – šva­rus ir šir­džiai mie­las už­siė­mi­mas”, – sa­vo pa­si­rin­ki­mą gy­rė me­ni­nin­kė. Ir kvie­tė pa­ro­dos žiū­ro­vus pa­ban­dy­ti kar­py­ti.

Po pa­ro­dos ati­da­ry­mo po­nia Ro­žė­nie­nė nuė­jo į li­go­ni­nės kor­pu­są kur pa­cien­tėms su­ren­gė me­ni­nio kar­py­mo pa­mo­kas.

Re­gi­nio or­ga­ni­za­to­rė Ri­ta Vens­kū­nie­nė paaiš­ki­no, jog tau­to­dai­li­nin­kė Ro­žė­nie­nė Li­kė­nų li­go­ni­nės pa­cien­tams su­rengs net tris kar­py­mo pa­mo­kas.

Tęs­ti­nis pro­jek­tas

Kar­pi­nių pa­ro­da ir kar­py­mo pa­mo­kos – da­lis Li­kė­nų li­go­ni­nės vyk­do­mo „Me­nas gy­do” pro­jek­to. Šią va­sa­rą Li­kė­nuo­se bu­vo su­reng­tas dai­nuo­ja­mo­sios poe­zi­jos fes­ti­va­lis. Vei­kė pa­sva­lie­čio dai­li­nin­ko Ju­rio Ba­liū­no pa­veiks­lų pa­ro­da. Ei­les Li­kė­nų biu­ve­tė­je skai­tė Bir­žų „Sva­jok­lių” poe­tai, dai­na­vo dai­nin­kai…

Li­go­ni­nės bib­lio­te­ki­nin­kė Ri­ta Vens­kū­nie­nė „Bir­žie­čių žo­džiui” sa­kė, jog pla­nuo­ja­ma ir dau­giau ren­gi­nių, į ku­riuos kvie­čia­mi ne tik li­go­ni­nės pa­cien­tai, bet Bir­žų mies­to bei ra­jo­no gy­ven­to­jai.