Biržietei Almai Sindriūnaitei prieš 12 metų Norvegija buvo tik startinė aikštelė arba... tik dar vienas gyvenimo nuotykis... Nuotykis, kuris tęsiasi jau 12 metų ir apie kurį ji sako: „Čia manęs nežavi nei gamta, nei kalnai. Bet čia man patinka saugumas – nereikia rakinti namų durų, automobilių ir žmonės draugiški, besišypsantys. Žmogus čia vertinamas pagal gebėjimą gerai atlikti darbą, o diplomas nėra svarbus“. Apie gyvenimą prie Barenco jūros pasakoja žemietė Alma Sindriūnaitė.
Jūsų gimtinė Biržuose, bet gyvenate Norvegijoje, Berlevag. Kas paskatino pakelti sparnus į tokią atšiaurią vietą?
Norvegijos šiaurėje gyvenu jau virš 12 metų. Tiesa sakant, nuo vaikystės svajojau gyventi kažkur užsienyje, todėl, susiklosčius aplinkybėms (dirbau Valstybinės sienos apsaugos tarnyboje, bet vyko etatų mažinimas, todėl man būtų tekę važinėti į Šiaulius), nusprendžiau, kad laikas daryti tai, apie ką svajojau daug metų. Ir, gavusi pasiūlymą dirbti Norvegijoje, išvykau. Šiaurė turėjo būti tik laikina stotele, starto aikštelė kažkam naujam… Deja, aš vis dar čia.
Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/