Katalikai, įpratę Kūčių vakarienę pradėti plotkelės laužymu. Žmonės tiki, kad per plotkeles – simbolinę duoną, Dievo dvasia ateina į kiekvienus namus. Jos laužymo tradicija atėjusi iš senų laikų. Bažnyčioje pamaldų metu pašventintą duoną tikintieji nešdavosi į savo namus ir pasidalydavo su tais, kurie pamaldose nedalyvaudavo.
Būdavo prieinamos tik didikams
„Plotkelės nėra paplitusios visoje Europoje, – sako J. Morkvėnas. – Jas galima rasti Lenkijoje, Slovakijoje ir Baltarusijos dalyje – buvusios LDK teritorijoje. Jų tradicijas puoselėdavo vienuolynuose. Iš ten vienuoliai jas siųsdavo didikams ir vienuolyno geradariams – paprastiems žmonėms būdavo nepasiekiami.“
Kai plotkelės tapo pasiekiamos ir paprastiems žmonėms, jas pradėjo gaminti atskiros parapijos. Kiekviena bažnyčia turėdavo savo kepėjas.
Biržų parapijoje sovietmečiu, kai nebuvo kur kitur įsigyti, plotkeles kepdavo ilgametis Biržų bažnyčios zakristijonas Antanas Skrebūnas, kurį žmonės vadino tiesiog Antanėliu. Jis giedojo, buvo laikomas šventu žmogumi. Pasitempęs, su kostiumu eidavo pro J. Janonio aikštę, kur netoliese buvo jo namas. Plotkeles kepdavo namie, jas pašventindavo.
Receptas paprastas
J. Morkvėnas pats stebėjo, kaip kepamos plotkelės. Žiūrint iš šono, tai nėra labai sudėtinga. Kepimo metu įspaudžiami biblijos motyvai. Kadangi naudojami vos du produktai – miltai ir vanduo, atrodo suklysti nėra kur. Tačiau pats klebonas pasakojo, kad net vanduo turi būti paprastas, nevalytas. Kitaip kepinys nepavyks. Miltai turi būti labai geros kokybės. Retas, kuris žino, koks tiksliai turi būti tešlos tirštumas, kad kepinys pavyktų. O ir gumuliukų būti negali.
Gamina vienuolės
Kol dauguma bažnyčių plotkeles vežasi iš Lenkijos, Biržų šv. Jono Krikštytojo bažnyčios tikintieji turi galimybę ant šventinio stalo turėti rankų darbo plotkeles. Jas gamina Panevėžio Dievo Apvaizdos seserų vienuolyno vienuolės. Klebonas sakė, kad siekia palaikyti lietuviškas tradicijas ir vienuoles, kurias labai gerai pažįsta.
Plotkelių kepimo tradicijos Lietuvoje jau beveik išnykusios. Jas gamina vos keli vienuolynai – Panevėžio apskrityje vienas. Dauguma parapijų renkasi pigesnes, fabrikuose gaminamas plotkeles. Nors jos nelabai kuo skiriasi, tačiau vidinis jausmas, kuomet žinai, kad rankose laikai vienuolių keptą plotkelę – iš tiesų stiprus. „Visada rankose maloniau laikyti su meilę, nei kad pramoniniu būdu darytą daiktą. Taip pat ir su plotkele. Mes žinome, kad šios, lietuviškos plotkelės daromos su malda“,- sakė kun. J. Morkvėnas.
Tikintieji plotkelių nepamiršta. Kol bendravome su klebonu, užsuko ne vienas, norintis į namus parsinešti tikėjimo simbolį. Jų ateina įvairaus amžiaus žmonės, todėl galima manyti, kad kai kurie tėvai, seneliai yra perdavę tikėjimo tradicijas savo atžaloms.