Bendruomeniškiausia šeima. Albertina ir Aloyzas UDRĖNAI iš Smilgių. Keturių vaikų tėvai, plačios giminės turėtojai ir dvasinių vertybių puoselėtojai.

Tai di­de­lės my­lin­čios šir­dies žmo­nės. Pa­mal­dūs. Aloy­zas me­na, kaip 2 me­tu­kų bū­da­mas ma­mos už ran­kos ve­di­nas iš gim­to­jo Past­ro­lės vien­kie­mio link Smil­gių baž­ny­tė­lės pė­din­da­vo… Ir jai vi­są sa­vo gy­ve­ni­mą pa­sky­rė, zak­ris­ti­jo­nu bu­vo. Uo­liai ir są­ži­nin­gai tar­na­vo. Krikš­ty­nos, ves­tu­vės, lai­do­tu­vės… Jis kiek­vie­ną džiu­giai su­ti­ko, drą­si­no, ne­tek­ty spau­dė ran­ką, glau­dė. Kaip smil­gie­čiai sa­ko, at­ro­do, vi­są mū­sų kai­mą jo mal­da ra­mi­no, tei­kė pa­lai­mos ir Die­vo ma­lo­nės. Su­kū­rus šei­mą, ir žmo­na Al­ber­ti­na vi­sur tal­ki­no: vai­ni­kus at­lai­dams py­nė, gė­les al­to­riaus puo­ši­mui au­gi­no, baž­ny­čios ap­lin­ką ir vi­dų su ki­tais ti­kin­čiai­siais tvar­kė. Šie žmo­nės bū­rė, kvie­tė iš­sau­go­ti baž­ny­ti­nį pa­vel­dą – „mo­ja­vas”, Kal­va­ri­jos kal­nų gie­do­ji­mą. Kur ten vis­ką su­mi­nė­si… Džiau­gia­mės ma­ty­da­mi, kai sū­nus Al­vy­das nuo ma­žu­mės ir­gi su tė­čiu šv. Mi­šioms tar­na­vo. Ir ne­svar­bu, ko­kie lai­kai bu­vo…

Prieš ke­le­rius me­tus už pa­si­šven­ti­mą sa­vo pa­ra­pi­jos baž­ny­čiai ir žmo­nėms kai­mo švie­suo­lio Aloy­zo šei­mai Šven­ta­sis Tė­vas at­siun­tė Apaš­ta­li­nį Pa­lai­mi­ni­mą.

Ir bend­ruo­me­nė­je ko­kių tik dar­bų dar­be­lių jų ran­kos ne­dir­bo… Al­ber­ti­nos dar­že­liuo­se jos pa­čios iš sėk­ly­čių, ūg­le­lių išau­gin­tos gė­lės. Ne tik sau: kai­my­nams, baž­ny­tė­lei, prie kry­že­lių ar ka­pi­nai­tė­se su­gu­lu­siems pa­žįs­ta­miems, tiems, ku­rių ne­lan­ko nie­kas… Jųd­vie­jų ke­liai ve­da ir prie bend­ruo­me­nės pri­žiū­ri­mų pa­mink­lų: su mal­da, žva­ke­le, gė­lė­mis. Nep­ra­šant… Smil­gie­čių ren­gi­niuo­se, pi­lie­ti­nė­se ak­ci­jo­se vals­ty­bės šven­čių pro­go­mis Aloy­zo žo­džiai, pri­si­mi­ni­mai iš šir­dies pa­sa­ky­ti ne vie­nam il­gai iš­liks at­min­ty, o ypač tai ge­rai įsi­mins vai­kai, jau­ni­mas, jų nuo­lat glo­bo­ja­mas…

Šiais me­tais šei­ma at­šven­tė auk­si­nių ves­tu­vių ju­bi­lie­jų ir Aloy­zo 80-me­tį. Iš­kil­min­gai, pa­ki­liai, bet la­bai nuo­šir­džiai, su Die­vo pa­lai­ma. Ir gar­baus am­žiaus su­lau­kę JIE mums la­bai rei­ka­lin­gi. Gruo­džio 7 d. Bir­žų kul­tū­ros cent­re vy­ku­sio­je se­niū­ni­jų šven­tė­je Pa­če­riaukš­tės se­niū­ni­jos me­ni­nė­je pro­gra­mo­je „Na­mai, kur ta­vęs lau­kia” JIEMS pa­ti­kė­jo­me įneš­ti ad­ven­to vai­ni­ką. Mal­da, tar­nys­tė žmo­nėms JŲ stip­ry­bė ir dva­sios at­gai­va. My­li­me, ger­bia­me ir di­džiuo­ja­mės JAIS!

Smil­gių kai­mo bend­ruo­me­nė

—————–

Pra­šo­me kan­di­da­tus siū­ly­ti ir už juos bal­suo­ti tel.: 8 616 53704, 8 670 98794, 
8 671 02754, už­su­ki­te į Bir­žie­čių žo­džio“ re­dak­ci­ją, ra­šy­ki­te el. pa­štu 
redaktorius@birzietis.lt, ar „Bir­žie­čių žo­džio“ „fa­ce­book“ pa­sky­ro­je.