„Bendruomeniškiausia šeima”: Adolfas ir Vida JASINEVIČIAI iš Gaižiūnų.

Adol­fo ir Vi­dos Ja­si­ne­vi­čių šei­ma į Gai­žiū­nus at­si­kraus­tė Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės me­tais. Iš Vil­niaus. Ši po­ra mums bu­vo ne sve­ti­ma. Kai­my­ni­nia­me Bai­bo­kų kai­me, vi­sų va­di­na­mo­je Sruo­gy­nė­je – Vi­dos gim­ti­nė. Gai­žiū­nie­čiams iš kar­to į akį kri­to ši in­te­li­gen­tiš­ka po­ra. Adol­fas – iš­min­tin­gas, man­da­gus, ele­gan­tiš­kas, o svar­biau­sia – su­pra­tin­gas ir la­bai ati­dus kai­my­nams. Tais me­tais se­niū­ni­jo­je ak­ty­vė­jo bend­ruo­me­ni­nis ju­dė­ji­mas, kū­rė­si kai­mo bend­ruo­me­nės. Gai­žiū­nuo­se iši­rus ko­lū­kiui už­si­sklen­dė­me sa­vo rū­pes­čiuo­se, sa­vo na­muo­se, to­dėl daž­nas il­gė­jo­mės su­siė­ji­mų, bend­ra­vi­mo. Gai­žiū­nuo­se ne­tu­rė­jo­me nei bib­lio­te­kos, nei kul­tū­ros na­mų. Mū­sų Adol­fas ėmė­si ryž­tin­gų veiks­mų – ėmė bur­ti kai­my­nus į bend­ruo­me­nę. Mes juo pa­si­ti­kė­jo­me. Jo pa­vyz­dys gai­žiū­nie­čius mo­bi­li­za­vo di­džiu­liams dar­bams. Adol­fas ra­šė pro­jek­tus, lai­mė­jo kon­kur­sus. Gai­žiū­nų bend­ruo­me­nė nu­si­pir­ko se­nus, ap­leis­tus pa­sta­tus. Pra­si­dė­jo tal­kos. Tvar­te mes įsi­ren­gė­me pui­kiau­sius bend­ruo­me­nės na­mus. Ki­ta­me pri­kel­ta­me pa­sta­te įkur­ta kai­mo sek­ly­čia. Mes tu­ri­me pui­kų sta­dio­ną kai­me, ku­ria­me pil­na žai­džian­čių vai­kų, suau­gu­sių. Žy­di kai­mo dar­že­lių gė­lės prie at­sta­ty­to kai­mo kry­žiaus. Kai­mo bend­ruo­me­nei Adol­fas va­do­vau­ja, žmo­nes tel­kia jau 16 me­tų. Neį­si­vaiz­duo­ja­me ki­to žmo­gaus, ku­ris taip au­ko­tų­si kai­mui. Jis klu­bo „Ro­ta­ry” na­rys, bu­vęs šio klu­bo pre­zi­den­tas. Am­ži­ną atil­sį Va­bal­nin­ko se­niū­ni­jos se­niū­nui Ste­pui Gu­dui, tuo­me­ti­niam Va­bal­nin­ko pa­ra­pi­jos kle­bo­nui Po­vi­lui Miš­ki­niui ir mū­sų Adol­fui su­rė­mus pe­čius so­viet­me­čiu ap­leis­ta Dei­kiš­kių kop­ly­čia at­nau­jin­ta, iš­gra­žin­ta. Čia vyks­ta at­lai­dai. Ja­si­ne­vi­čiams rū­pi ir Ja­siu­liš­kių kop­ly­čia gre­ti­ma­me Mie­liū­nų kai­me.

Adol­fo ran­ko­se gran­dio­zi­niai, vy­riš­ki dar­bai, o jo žmo­nos Vi­dos rū­pes­tis – dva­si­niai mū­sų vi­sų rei­ka­lai. Vi­dos rū­pes­čiu tę­sia­ma re­li­gi­nė tra­di­ci­ja – ge­gu­ži­nės pa­mal­dos. Gai­žiū­nie­čiai Ge­du­lo ir Vil­ties die­ną ren­ka­si prie me­mo­ria­lo kai­mo trem­ti­niams pa­gerb­ti oku­pa­ci­jos ir ge­no­ci­do au­kų. Lie­pos 6-ąją, Vals­ty­bės die­ną, prie bend­ruo­me­nės na­mų, prie se­no­lių pa­so­din­tų ga­liū­nų ąžuo­lų gie­da­me tau­ti­nę gies­mę… Sau­lėn stie­bia­si ir jau­no­sios gai­žiū­nie­čių kar­tos pa­so­din­ti ąžuo­lė­liai.

Vi­dai Ja­si­ne­vi­čie­nei ar­ti­mi ne tik mū­sų, bet vi­so ra­jo­no kai­mo bend­ruo­me­nių rū­pes­čiai. Į Am­ži­ny­bę iš­ly­dė­jus kai­mo bend­ruo­me­nių ly­de­rę Ni­jo­lę Ša­tie­nę Bir­žų ra­jo­no kai­mo bend­ruo­me­nių są­jun­gos pir­mi­nin­ke iš­rink­ta mū­sų Vi­da.

Ja­si­ne­vi­čiai vi­sur su­spė­ja. Ir jie vi­sur kar­tu. Ir vi­sur jų pil­na… Vi­sur jie tin­ka. Ja­si­ne­vi­čiai – Va­bal­nin­ko pa­ra­pi­jos baž­ny­čios cho­ris­tai. Jie dai­nuo­ja ir tau­ti­nius šo­kius šo­ka Va­bal­nin­ko et­nog­ra­fi­nia­me an­samb­ly­je „Sau­la­la”. Vi­sur kar­tu, vi­sur su mal­da, gies­me, dai­na. Vi­sa­da links­mi, su nuo­tai­ka, su dė­kin­gu­mu ir mei­le. Ma­ny­tu­me, kad jie „Bir­žie­čių žo­džio” skai­ty­to­jų tu­rė­tų bū­ti pa­ste­bė­ti ir įver­tin­ti.

Bi­ru­tė ir Lion­gi­nas POŠ­KOS

–––––––––––––––––-

Pra­šo­me kan­di­da­tus siū­ly­ti ir už juos bal­suo­ti tel.: 8 616 53704, 8 670 98794, 8 671 02754, už­su­ki­te į Bir­žie­čių žo­džio” re­dak­ci­ją, ra­šy­ki­te el. pa­štu redaktorius@birzietis.lt, ar „Bir­žie­čių žo­džio” „fa­ce­book” pa­sky­ro­je.