Žmogui svajonių niekada nėra per daug, svarbu tik tai, kiek stengiamasi jas paversti realybe. O viskas priklauso nuo pasitikėjimo ir drąsos... Šiandieninė mūsų pašnekovė kupina išminties, energijos ir siekio gyventi taip, kad gyvenimas būtų įdomus, be rutinos ir kupinas nuotykių. Tai naujoji Pramonės, prekybos ir amatų rūmų atstovybės vadovė Biržuose Armanda Šimaitė.
Jūs gimėte, augote ir mokėtės Biržuose. Ryškiausi vaikystės prisiminimai tėvų namuose, mokykloje?
Iki aštuonerių gyvenimo metų mes gyvenome bute, todėl daug laiko praleisdavau pas močiutes. Jos turėjo ūkius ir leisdavo man prisidėti prie ruošos: maitindavau veršiukus, tarkuodavau bulves viščiukams, stebėdavau, kaip triušiai judina nosis ir pati su jais judindavau, kasydavau paršelius ir buvo daugybė kitų veiklų. Paskui persikraustėme į nuosavą namą, pradėjau lankyti „Atžalyno“ mokyklą. Mokykla priklausė vaikams, ten visada galėjai sulaukti mokytojo palaikymo ir įgyvendinti idėjas, vaikai ten buvo šeimininkai ir jausdavosi, kaip namuose.
Iš esmės mano vaikystė buvo labai smagi. Turėjau draugų, su kuriais prisigalvodavome visokiausių žaidimų: lentų krūva mums būdavo parduotuvė arba namai, medžių lapai – pinigai, varnalėšos lapai – bulvės, pienių žiedai – kiaušiniai, o jų pūkai – ledai. Tuomet fantazijos mums netrūko. Paauglystėje vėl kitokie reikalai, vėlesnėse klasėse aktyviai prisidėdavau prie mokyklos renginių organizavimo, dalyvaudavau olimpiadose.
Buvau labai geras vaikas, niekada nekėliau tėvams bėdų. Išdaigų gal ir pasitaikydavo, bet gal labiau iš nežinojimo nei tyčinių.
Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com