Šeštadienį Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacijos prezidentas, Biržų rajono ūkininkas Vigantas Indrašius pakvietė Arklio dieną praleisti miške. Renginiui nesutrukdė nei nuo sniego lūžtančios medžių šakos, nei spustelėjęs šaltukas.
Renginio svečiai rinkosi prie arklidžių Gaižiūnų kaime, o iš čia visi draugiškai pajudėjo link netoliese esančio miško. Staiga iš rūko išniro žirgų figūros – jie traukė vežimus. „Mes būsime taksi ir nugabensime į šventės vietą“,- paaiškino vadeliotojai.
Netrukus pasirodė ir pats renginio sumanytojas ūkininkas V. Indrašius. Didžiules jo roges tempė stambieji žemaitukai – Tiras ir Tūras. Rogėms plaukiant sniegu nuklotais laukais, rezgėsi pokalbis apie žirgus, roges. Biržietis dar 1997 metais pradėjo ekologiškai ūkininkauti. Dabar augina grūdus, laiko kelias dešimtis sunkiųjų arklių, dirba žemę… Vienas iš sėdėjusių rogėse juokavo, kad prireikus atsarginių detalių galėtų padėti, nes jo močiutės kieme dar stovi labai panašios. Paleidęs svečius, šeimininkas mosteli, link kur eiti, o pats nurūksta paimti kitų svečių. Įžengus į mišką, specialiai įrengtoje aikštelėje degė laužas ir virė sriuba.
V. Indrašiaus veide nė sekundei nedingo šypsena. Todėl labai norėjosi sužinoti, ar ta šypsena reiškia laimę – mylimą veiklą, kuri neatsiejama nuo tradicijos kasmet arkliais kinkytomis rogėmis pavėžinti vaikus. „Labai džiaugiuosi. Tai yra mūsų šeimos šventė, kurią norėtume išplėtoti į didesnį renginį. Tai, ką darome mes, yra svarbu visiems žmonėms. Karantinas neleido įgyvendinti šitų planų, tačiau šiemet pabandėme šiek tiek prasiplėsti. Labai tikiuosi, kad toks renginys netgi galėtų tapti respublikiniu. Mūsų tikslas – skleisti žinią apie tai, kad aplinka – miškai, žemė, gyvūnai – labai svarbu žmogui. Arkliai yra ta gyvūnų rūšis, kuri labiausiai nukentėjo okupaciniu laikotarpiu. Tai yra mūsų ryšys su praeitimi, todėl labai svarbu tai atgaivinti“,- teigė ūkininkas.
Buvo laikas, sakė jis, kad maždaug penkiasdešimtmetį nebuvo leidžiama lietuviams laikyti arklių. Todėl užaugo dvi kartos, neturėjusios ryšio su arkliu. „Nedaug kas turėjo progą prie jo prisiliesti. Tai yra labai svarbu, nes visa civilizacija yra sukurta žmogaus su arkliu. Mes įsipareigoję ateities kartoms išsaugoti nacionalines arklių veisles. O miškas yra ta gamtos dalis, kuri duoda pilnavertį prieglobstį“,- pasakojo V. Indrašius.
Jo pastebėjimu, dabartinis žmogus priklauso nuo kompiuterijos, todėl negali atgauti pusiausvyros ir atrasti savęs. „Gamta su gyvūnija tai turi atkurti. Žemė turi būti tausojama ir tvarkingai, ekologiškai dirbama – tai yra mūsų ūkio devizas ir tikimės, kad tai išliks“,- sakė ūkininkas.
Tuo metu, kai vieni rimtai diskutavo, o kiti džiaugėsi tikra žiema ir gaiviu oru, vaikai turėjo progą pajodinėti poniu, žirgu, pasivaržyti rungtyse, miške paieškoti gyvūnų buveinių. Bene laukiamiausia Arklio dienos dalis buvo – Kalėdų senelio pasirodymas. Sniegynais ir laukais jį rogėmis atvežė vienas iš V. Indrašiaus arklių. Vaikai, padeklamavę eilėraštį, gavo stebuklingą dovaną iš didžiulio Kalėdų senelio maišo.
Biržų kultūra Biržuose, Lietuvoje ir pasaulyje.
