Ančiškių kaimo bendruomenė garsėja savo cepelinų šventėmis. Pernai cepelinus virė ir stalus dengė 11 Ančiškių bendruomenės šeimininkių, kurios suskaičiavo, kad šventės metu pagamino 200 cepelinų. Su varške, mėsa, morkomis, grybais. Šiais metais dėl karantino ančiškiečiai didžkukulių nuotraukomis dalijosi socialiniuose tinkluose ir bendravo nuotoliniu būdu. „Biržiečių žodis“ apsilankė Ančiškiuose ir pakalbino kaimo bendruomenės pirmininkę Kristiną Aukštikalnienę.
“BŽ“: Kokiomis nuotaikomis šiandien gyvena ančiškiečiai? Istorijos metraščiuose Jūsų kaimelis minimas nuo 1617 metų. Be to, kasinėjimų metu atrasti senoviniai įrankiai, menantys net 8 amžių…
K. Auštikalnienė: Kaimas iš tikrųjų senas. Turime du garsius akmenis, vienas iš jų vadinamas „Velnio pėda“. Matyt, nelabasis kažkada čia lankėsi ir paliko pėdą ar kažką pametė (juokiasi – aut. past.). Kalbant apie nuotaikas, ančiškiečiai – ramaus būdo žmonės, dauguma jų yra garbaus amžiaus. Jaunimo mūsų kaime mažai, vyrauja ramuma. Policiją į kaimą kviečia labai retai. Ačiū Dievui, kad saugo mūsų kaimą nuo muštynių ar rimtesnių nusikaltimų. Esame draugiški ir padedame vieni kitiems.
Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/
Kunigiškiuose dūzgė mėgėjiški teatraiAnčiškiai (arba Unčiškiai) — kaimas Biržų rajone, nutolęs 5 kilometrus į vakarus nuo Vabalninko. Seniūnaitijos centras. Kaimo kapinėse yra 1736 metais statyta Ančiškių Šv. Jokūbo koplyčia. Gyvenvietės vakaruose prateka Upytė. Kaime buvo senkapis, kuriame 1915–1936 metais rasta žmonių kaulų, archeologinių radinių — įmovinis ietigalis, būdingas VIII–XII amžiams. Kaimo teritorijoje yra du mitologiniai akmenys (vienas jų su „Velnio pėda“). Dvarų inventoriuose Ančiškiai minimi nuo 1617 metų. 1922 metais kaime įsteigta pradžios mokykla, 1961 metais — biblioteka. 1949–1992 metais Ančiškiai buvo kolūkio „Žemė maitintoja“ centrinė gyvenvietė. 1992–1996 metais veikė Ančiškių žemės ūkio bendrovė.