Praėjusią savaitę smagiai diskutavome su buvusiu kolega Vytautu Bruveriu, kuris Biržuose filmavo DELFI TV laidą “Kaip pas žmones”. Džiaugiuosi, kad krašto gyventojai, dalyvavę laidoje, nepabijojo atvirai šnekėti apie įsisenėjusias rajono problemas, kurių vietos politikai nesprendžia dešimtmečiais.
Ekonomika svarbiau
Laidoje išsakiau mintį, kad meras turėtų užsiimti ekonomika, o ne politika. Keliai, nuotekos, vanduo, šildymas, susisiekimas, socialiniai bei švietimo reikalai ir kitos problemos reikalauja sprendimų, o ne tuščio politikavimo.
Stebint, kaip tautos išrinktieji gesina Biržų autobusų parko direktoriaus Mariaus Šerno pastangas pakelti ant kojų įmonę, dar kartą įsitikinau, jog be politikos ir “politikierių” rietenų Biržų kraštas keistųsi sparčiai ir užtikrintai.
Ir taip tiks?
Situacija su pėsčiųjų tilto per Apaščią poliais aiškiai parodė, kokia silpna Biržų krašto valdžia. Akyse byrančios betoninės konstrukcijos praktiškai jokių realių veiksmų iš savivaldybės nesulaukė, kol „Biržiečių žodis“ neiškėlė šios problemos į viešumą. Tik tada pasirodė aptakūs rajono vadovų pareiškimai, jog viskas bus gerai. Nemaloniai nustebino Biržų rajono savivaldybės su rangovais derinamas pasiūlymas, pašalinus grunto ir nesurišto betono likučius, pažeistas kolonų vietas tiesiog sutvarkyti naudojant specialius remontinius mišinius ir apibetonuojant kolonas papildomu vos 2,5 cm apsauginiu sluoksniu.
Ar meras, vicemerė, administracijos direktorė su savo pavaduotoja sėdo į valtelę ir matė, kas iš tikrųjų darosi su poliais? Milžiniškos skylės su kyšančia armatūra… Ir ją norima užglaistyti 2,5 cm storio ypatingu mišiniu? Patyrę tiltų statytojai juokiasi už pilvų susiėmę. Apklaustas tiltų statybos ekspertas, apžiūrėjęs nuotraukas, tvirtina, kad geriausia išeitis būtų griauti pastatytus polius ir statyti iš naujo, naudojant patikimesnius metodus. Man pasidarė labai graudu.
Politikams svarbu gerai atrodyti visuomenės akyse – užkimšti skylę, nors ir vata. Kaip sako vieno animacinio filmo herojus – „ir taip tiks“. Niekas nemąsto apie ekonomiką. Pirmiausia tilto statybos pabrango nuo 1.5 milijono eurų iki 1.8 milijono eurų. Dabar valdžia sutiks, kad poliai būtų užglaistyti papildomu betono sluoksniu. O kas bus po kelių metų? Tiltas bus eksploatuojamas nedėkingomis sąlygomis – vanduo, ledas, sniegas, vėjas padarys savo darbą. Statinį teks kapitaliai remontuoti. Retorinis klausimas – kieno sąskaita… Lyg ir rangovas turėtų duoti 10 metų garantiją, bet kas bus tikras, jog darbus atlikusi įmonė egzistuos, kai tiltas pradės griūti… Todėl valdžia turi reikalauti kokybės dabar. Puikus pavyzdys – medinis tiltas į Biržų pilį. Atnaujintas ir po kelerių metų supuvęs, nes buvo pasirinkta prasta mediena. Remontai brangiai kainuoja ir, dažniausiai, jie atliekami savivaldybės sąskaita. Tačiau apie tai niekas negalvoja, todėl trūksta pinigų kaimų mokykloms, medicinos punktams, keliams ir t.t. Nėra ūkiškumo.
Parsidavęs žurnalistas – blogiau už prostitutę
Kai kurie biržiečiai sako, kad pernelyg kritikuojame Biržų krašto valdžią. Bet tokia jau spaudos misija – ginti viešąjį interesą, nes daugiau niekas paprasto žmogaus neužstos. Aišku, yra ir kitų pavyzdžių. Žurnalistų, kurie ištikimai tarnauja konkretiems politikams ir jų interesams. Tai, aišku, nėra žurnalistika. Greičiau savotiška prostitucijos forma. Kitaip sunku paaiškinti, kaip galima tiesiog nepastebėti byrančių naujo pėsčiųjų tilto per Apaščią polių, pasaulinio garso legendos Chriso Normano vizito į Biržų kraštą, „auksinio“ tualeto statybos, automobilių aikštelės be įvažiavimo, sporto komplekso statybos vietos perkėlimo grėsmių ir t.t.
Užuot svaigus apie išsigalvotą penktąją koloną bei biržiečių, keliančių krašto problemas į viešumą, „antivalstybinę“ veiklą. Pasakysiu atvirai – tokie „žurnalistai“, dirbantys atskirų politikų naudai, yra tikrieji valstybės priešai, leidžiantys pridengti elementarų apsileidimą, neracionalų mokesčių mokėtojų pinigų taškymą, nepotizmą ir „švogerizmą“. Taip pat jų dėka beprotiškai gražus ir didžiulio potencialo Biržų kraštas yra apleistas ir nykstantis.
Rūpestis ekonomika gali užtikrinti ateitį
Biržų krašto jaunimas masiškai palieka kraštą. Ir tai graudus faktas. Emigruojama dėl elementarių priežasčių – neįmanoma susirasti gerai apmokamo darbo, išsinuomoti ar nusipirkti buto, gauti kokybiškų paslaugų ir rasti pramogų. Taip yra todėl, kad Biržų rajono savivaldybė daugiau nei trisdešimt metų nesirūpino krašto ekonomika. O be to nebus ateities. Pritraukiant investicijas ir skatinant kurti naujas darbo vietas, statant naujus daugiabučius, viešbučius, restoranus bei gamybos įmones, galima užtikrinti, jog biržiečiai grįžtų iš emigracijos namo. Tačiau pirmiausia Biržų rajono valdžia turi vertinti pinigus ir kiekvieną išleistą eurą.
Viešųjų erdvių rekonstrukcijai buvo išmesti milijonai – o ką iš to gaus Biržų rajono savivaldybės biudžetas? Keletą naujų trinkelėmis išklotų aikščių, kurių ir taip apstu Biržų mieste. Kodėl nebuvo pagalvota, kaip jas įveiklinti? Tokioje J. Janonio aikštėje ir jos apylinkėse galėjo įsikurti jaukios kavinukės, turistinis promenadas su krautuvėlėmis bei paslaugų teikėjais. Tokį pasiūlymą kūrybinių dirbtuvių metu teikė įmonės „Tyla“ įkūrėjas Egidijus Butėnas. Galėjo rasti vietos ir šiuolaikinei vasaros estradai, kurioje galėtų vykti pasaulinio lygio žvaigždžių koncertai. Mokestis už vietų nuomą papildytų biudžetą ir leistų vykdyti naujus projektus.
Dabar turistus džiugins „auksinis“ tualetas ir muzikinis fontanas, kuriuo šiais laikais jau nieko nebenustebinsi. Pilkos trinkelių laukymės akivaizdžiai žlugdo Biržų miesto savitumą ir patrauklumą. Tam, kad kardinaliai pasikeistų Biržų kraštas, turi pasikeisti valdžios požiūris. Mažiau politikos, daugiau ekonomikos…
P.S. Komentaro autorius nepriklauso jokiai partijai ar politinei organizacijai ir nedalyvauja jų veikloje. Atstovauja tik viešajam interesui.