Kad provincijos kultūrinis gyvenimas neatsiliktų nuo didmiesčių, buvo sukurta regioninių kultūrinių projektų finansavimo sistema. Vis tik galimybių neužtenka. Kad būtų pasiekti planuoti rezultatai – šiomis galimybėmis reikia ir pasinaudoti. Tiesa, ar ši sistema yra iki galo apgalvota bei orientuota į kokybę – tai dar rimtas klausimas.
Šiek tiek faktų
Anksčiau paraiškas kultūrinių projektų finansavimui Kultūros tarybai kartu teikdavo visa Lietuva ir regionams būdavo sudėtinga konkuruoti su didžiaisiais miestais. Todėl sistema buvo patobulinta ir nuo 2018 metų visoje Lietuvoje veikia apskričių Regioninės kultūros tarybos. Šiuo metu kiekviena rajone esanti įstaiga norinti įgyvendinti kultūrinį projektą gali teikti paraiškas tiek Kultūros tarybai, tiek Regioninei kultūros tarybai.
Panevėžio apskrities Regioninės kultūros tarybos kontekste Biržų rajonas rezultatais pasidžiaugti negali. Priešingai – paraiškų kultūriniams projektams įgyvendinti Biržai teikia mažiausiai. „Tai yra blogai visai apskričiai, kadangi bendras finansavimas tiesiogiai priklauso nuo per visus rajonus ateinančių paraiškų kiekio. Taip Biržai visą regioną tempia žemyn. Be to, projektinės lėšos palengvina finansinę naštą, tenkančią savivaldybei. Kodėl Biržai tuo nepasinaudoja? Kodėl nebuvo galima kai kurių Biržų miesto šventės veiklų finansuotis būtent per šį lėšų šaltinį?“ – svarstė Biržus Regioninėje kultūros taryboje atstovaujanti Biržų viešosios Jurgio Bielinio bibliotekos vyr. bibliotekininkė, Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centro darbuotoja Indra Drevinskaitė. Specialistė ne kartą skatino, rodė iniciatyvą šiuos procesus išjudinti, tačiau pripažįsta, kad tai padaryti yra vis dar nepaprastai sunku.
„Reikia mokėti sužaisti“
I. Drevinskaitei antrino ir antroji Regioninės kultūros tarybos Biržuose atstovė, „Sėlos“ muziejaus direktoriaus pavaduotoja Edita Landsbergienė. Ji patvirtino, kad lyginant su kitais rajonais Biržų aktyvumas iš tiesų mažas. „Projektus daugiausiai teikia muziejus ir biblioteka. Galbūt pas mus nėra daug tų viešųjų įstaigų ar organizacijų, galbūt jos neatranda galimybės gauti finansavimą per Regioninę kultūros tarybą“, – kalbėjo E. Landsbergienė.
„Sėlos“ muziejus išmaniai naudojasi keliais finansavimo įrankiais. „Reikia mokėti sužaisti. Tarkime, mes teikiame paraiškas ir Regioninei kultūros tarybai, ir Kultūros tarybai, kadangi jose yra skirtingos programos, be to, pastaroji nereikalauja savivaldybės prisidėjimo. Biržų miesto šventė nėra tinkama finansavimui pagal Regioninės kultūros tarybos kriterijus, tačiau mes teikiame paraiškas atskiroms jose numatomoms veikloms ir idėjoms, kurios tinkamos finansavimui. Jos gali tapti miesto šventės dalimi, ją pagyvinti. Taip šiemet padarėme su Arūno Kulikausko paroda“, – patirtimi dalijosi E. Landsbergienė.
Biržai tyli ir šiemet
Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Eugenijus Januševičius teigia, kad šiuo metu dar nėra gauta nei vienos paraiškos 2021 metų projektams. Pernai taip pat paraiškos buvo teikiamos vangiai, įstaigas teko raginti. Vedėjo nuomone, kompetencijos galimiems pareiškėjams užtenka, tačiau trūksta visuminio mąstymo: „Asmeninių iniciatyvų yra, tačiau trūksta visuminio mąstymo. Projektų negali teikti fiziniai asmenys, tik juridiniai. Kodėl tiek mažai paraiškų? Galbūt žmonės yra užsisukę savo kasdienybėje, panirę į stagnaciją, trūksta idėjų. Visgi tikrąsias priežastis sunku įvardinti, čia galima tik spėlioti.“
Lyderiaujančiame rajone sąlygos geresnės
Panevėžio rajonas – neabejotinas lyderis pagal pateiktų paraiškų ir gauto finansavimo kiekį. Panevėžio savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriuje vyriausiasis specialistas Remigijus Vilys yra ir Panevėžio apskrities Regioninės kultūros tarybos vadovas. Jis teigė, kad šis finansavimo šaltinis suteikia nemenką paspirtį kultūrinei veiklai, kuriai paprastai savivaldybių biudžetuose lėšų visada trūksta.
R. Vilys neslepia, kad deda nemažas pastangas tam, kad paskatintų organizacijas teikti paraiškas. „Rodome, mokome, aiškiname, taip pat skatiname ir per priedus“, – teigė R. Vilys. Priedai išmokami pagal metų gale atliekamą darbuotojų vertinimą pagal nuveiktus darbus.
Kodėl ne Biržai?
Kas Biržams trukdo tapti antruoju Panevėžiu? Tiek R. Vilys, tiek E. Landsbergienė pastebi, kad kiekviena seniūnija Panevėžyje turi po atskirą juridiškai nepriklausomą kultūros centrą, o kiekvienas kultūros centras pateikia po kelis projektus. Biržų rajone yra vienas juridinis vienetas – Biržų kultūros centras, o seniūnijose – jo filialai. Pasak E. Landsbergienės, nepriklausomi kultūros centrai Panevėžyje turi savas tradicijas ir jos tęsiamos, tuo tarpu Biržų rajone esantys filialai kartais neturi net administratoriaus, tik meno vadovus, todėl tarsi ir nėra kam teikti paraiškų.
Kiekybė ar kokybė?
Biržų kultūros centro direktorius Romas Lesevičius teigia, kad kultūros centras daugiau orientuojasi į paraiškas Kultūros tarybai. „Visi sutinka, kad ten laimėti yra sunkiau, bet mes siekiame kokybės ir norime parengti geriau mažesnį skaičių, bet tvirtesnių projektų. Didelis kiekis pparaiškų reikalauja daug laiko ir jėgų. Tuomet atsiranda beprasmiškumo jausmas: rašai tik dėl kiekio, žinodamas, kad nelaimėsi. Regionui gal nauda, bet dirbti beprasmį darbą taip pat nepriimtina, – kritikavo sistemą R. Lesevičius. – Dirbi ir žinai, kad pusė projektų išeis perniek. Norisi prasmingai dirbti, o ne teikti bet kaip parašytas paraiškas, kad tik jų būtų daugiau. Bet dabartinė sistema yra tokia, kad jei parašei 10 ir laimėjai 2 tai yra labai gerai, o jei parašei 2 ir laimėjai 2 – tai jau tu niekam tikęs. Dirbama ne kokybei, bet statistikai.“ Paklaustas, ar kultūros centras gauna pakankamai informacijos, R. Lesevičius teigia, kad išaiškinimo apie kriterijus, pakeitimus galbūt norėtųsi ir daugiau. „Visada yra paprasčiau tiems, kurie dirba Regioninėje kultūros taryboje, kadangi yra galimybės detaliai susipažinti su informacija. Abejonės nėra, kad būtų privalumas, jei gautume daugiau informacijos, tačiau negalime teigti, kad esame palikti vieni – galime ieškotis internete, viskas yra parašyta. Be abejonės, pasitarimas, pasikonsultavimas visada gerai“, – teigė R. Lisevičius. „Mes laimime Kultūros tarybos projektus, kur yra tikrai didelė konkurencija, todėl manau, kad nesame atsilikę, dirbame kokybiškai“, – sakė R. Lisevičius.
Kultūros centro vadovas pridūrė, kad šiuo metu kultūros darbuotojai išvis gyvena didelėje nežinioje, kadangi pandeminė situacija kiekvieną dieną gali kardinaliai sujaukti planus. „Nuotaikos nelinksmos“, – sakė Kultūros centro vadovas.