Visi su viltimi žvelgiame į ateitį. Tikimės, kad aplankys vienokia ar kitokia sėkmė. Vadinasi, laukiame dovanėlių. Jeigu ne sau, tai visam likusiam pasauliui. Vieniems likimas būna dosnesnis, kitiems – šykštesnis. Ne visada atlyginama pagal nuopelnus. Visaip būna. Gal todėl, kad žmonės tuos pačius įvykius mato skirtingai. Prieina prie skirtingų išvadų. O ką padarysi?! Toks tas mūsų pasaulis.
Prezidentų susitikimas
Laukėme JAV ir Rusijos prezidentų susitikimo. Susitiko. Ir dorai nežinome, dėl ko Džo Baidenas su Vladimiru Putinu sutarė, dėl ko nesutarė. Vieni apžvalgininkai mano, kad susitikimas buvo naudingesnis Putinui. Kiti mano, kad pakilo Baideno akcijos. Žinome, kad abu valstybių kalbėjosi ir už uždarų durų. Ko gero, viską apie sutikimą tik durys ir žino? Gal nieko svarbaus ten nenuspręsta? Tačiau istorijoje yra buvę, kad už uždarų durų pasaulį pasidalino.
Kinija
Vakarų pasaulis sunerimęs, kad vis daugiau galybių rodo Kinija. Ekonomikoje, karinėje srityje, kosmose… Nėra ko stebėtis. Kuo galėjome, tuo Kinijai iškilti padėjome. Juk ankstesniais metais daug gamyklų, kitų veiklų iš savų valstybių buvome iškėlę į Kiniją. Ten buvo pigi darbo jėga. Džiaugėmės, kad darbštūs kinai vos ne visas prekes mums pigiai pagamina. Ir atsirūgo mūsų tinginystė.
Plastikas
Dažnai atsitinka, kad ieškodami kuo didesnės naudos, pradedame kenkti sau. Net nesusimąstydami naudojomės daiktais, kurie yra pagaminti iš plastiko. Kol nesuskambo pavojaus varpai. Kol plastiku neužvertėme viso pasaulio. Dabar patys valgome ir kvėpuojame plastiku. Pasak daktaro Alvydo Unikausko, šių dienų žmogus per savaitę suvalgo apie 5 gramus plastiko. Tai maždaug viena banko kortelė arba plastikinis butelio dangtelis. Susigriebta, kad žemynai ir vandenynai tampa plastikiniais. Tačiau džinas jau išleistas. Plastikas irdamas pavirsta į mikrodaleles, kurių nebegalime sugaudyti. Tos dalelės patenka į geriamąjį vandenį, maisto produktus, orą. Buvo teigiama, kad plastikas suyra per 500 metų. Dabar jau niekas taip nesako. Kuo toliau, tuo labiau aiškėja, kad mes daug ko nežinome. Nors mokslas neva žengia į priekį septynmyliais žingsniais.
Mokytojai
Paskelbta, kad į mokyklas rugsėjo pirmąją nebegrįš apie pusantro tūkstančio mokytojų. Mat karantinas ir nuotolinis mokymas išvargino ne vieną vyresnio amžiaus pedagogą. Prieš keletą metų valdžia skatino, kad mokytojai išeitų į ankstyvesnę pensiją. Norėjo didesnės pedagogų kaitos. Todėl buvo nuspręsta, kad mokyklas paliekantiems mokytojams išmokos dydis, atsižvelgiant į darbo stažą, yra iki šešių vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių. Ir privirė košės. „Jau šiandien trūksta mokytojų, o po kelių metų mes iš viso turėsime didžiulį mokytojų trūkumą“, – Seime sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Aiškintis ministrei reikėjo, nes ministerija vietoje išeitinėms kompensacijoms reikalingų 6 milijonų eurų skyrė tik 1 milijoną. Dabar jau skatins mokytojus mokyklų nebepalikti?
Orai
Praėjęs pirmadienis – trečioji diena, kai daugelyje šalies rajonų fiksuota 30 ir daugiau laipsnių temperatūra. Tokią kaitrą sinoptikai vadina stichine. Gali atrodyti, kad taip karšta dar nėra buvę. Senoliai prisimena, kad labai karšta vasara buvo ir prieš 60 metų. Tad nieko naujo po šia Saule?!