Jau nugriaudėjo Biržų šventės „Biržai – sostinė mano“ pabaigtuvių fejerverkai. Radvilų rūmai gražiai priėmė svečius ir biržiečius. Astravo Tiškevičiaus rūmai paminėti nebuvo...Prisiminkime.
Seniau Astrave buvo malūnas, vilnų karšykla… 1930 metais Tiškevičiaus arklidėse įsikūrė „Siūlo“ fabrikas. Čia darbą turėjo ir turi nemažai biržiečių. Dabar „Siūlo“ produkcija turi paklausą ne vien Lietuvoje.
Astravas pokaryje buvo kultūros centras. Čia siūliečiai rengdavo gegužines. Prieš jas būdavo futbolo rungtynės. Astrave vykdavo ir dainų šventės. Švenčiamos Joninės.
Svarbus biržiečiams buvo lieptas į Astravą per Širvėnos ežerą. Pavasarį, ledonešio metu fabriko vyrai eidavo saugoti, kad ledo lytys neišlaužytų liepto. Maždaug apie 1980 metus siūliečiai paprašė Lietuvos ministro J. Ramanausko, kad būtų skirta lėšų pėsčiųjų tilto statybai. Prašymas buvo išgirstas. Dabar, jau po restauracijos, puikuojasi gražus ir ilgiausias Lietuvoje pėsčiųjų tiltas…
Senąsias Astravo ežero krantines vėjai, šalčiai ir vanduo sugriovė, sugadino… Parko tvorų akmenis žmonės išvežiojo statyboms. Nebuvo jokios tvarkos ir drausmės gražių bei naudingų statinių išsaugojimui. Tačiau išliko rūmai. Čia pokaryje, vakariniame pastato gale buvo įsikūrusi fabriko administracija. Rūmuose gyveno ir šešios šeimos. O gyvenamas namas niekada nesugriūna. Buvo tvarkomi stogai, permirkusios sienos, nubyrėjęs tinkas. Buvo ieškoma lėšų rūmų restauravimui. Net liūtų, išvežtų į Kauną, betonines kopijas siūliečiai pastatė senose jų buvimo vietose.
Dabar vyksta parko pertvarkymas. Astravas tikrai bus gražus ir dar dažniau lankomas turistų ir biržiečių. Sėkmės darbuotojams, atstatinėjantiems ežero krantinę, pertvarkantiems parko takus ir želdinius.