Žmonės padeda įveikti nelaimę

Žmonės padeda įveikti nelaimę

Žmo­nės pa­de­da įveik­ti ne­lai­mę

Prieš sa­vai­tę po gais­ro na­mus pra­ra­dę šiau­lie­čiai Eg­lė ir Ar­tū­ras Gruo­džiai su tri­mis ma­ža­me­tė­mis duk­re­lė­mis šian­dien glau­džia­si Ar­tū­ro tė­vų na­muo­se. Pa­de­gė­liai ne­li­ko vie­ni su sa­vo ne­lai­me, ir pa­gal­bos pra­šy­mas ne­li­ko neiš­girs­tas. Eg­lė sa­ko net ne­nu­jau­tu­si, kad iš­gy­ven­to siau­bo aki­vaiz­do­je ne tik sa­vi, bet ir sve­ti­mi žmo­nės su­teiks jė­gų pa­ban­dy­ti iš nau­jo kur­ti šei­mos ge­ro­vę.

Edi­ta KARK­LE­LIE­NĖ

edita@skrastas.lt

Tiek ge­ru­mo!

Šian­die­ną Eg­lė jau ga­li bent nu­si­šyp­so­ti. Tie­sa, pa­žvelg­ti į prieš ge­rą sa­vai­tę neats­ta­to­mai su­pleš­kė­ju­sio na­mo pu­sę ji vis dar ven­gia – per­ne­lyg skau­du.

Tuo­jau po ne­lai­mės jau­na šei­ma ne­li­ko vie­na. Ži­nia pa­skli­do žai­bo grei­tu­mu. Pa­gal­bos ran­ką pir­mie­ji iš­tie­sė gi­mi­nės ir kai­my­nai. At­si­šau­kė ir se­niai ma­ty­ti, ir nie­ka­da ne­pa­ži­no­ti žmo­nės. Jie skam­bi­no, ra­šė, tei­ra­vo­si, ko šei­mai rei­kia la­biau­siai, o ir ne­klaus­da­mi ve­žė dra­bu­žius, pa­ta­ly­nę.

Su­de­gu­sias mo­kyk­li­nes tri­jų šei­mos at­ža­lų kup­ri­nes, reik­me­nis, prie­mo­nes ir mo­kyk­lai iš anks­to su­pirk­tus dra­bu­žė­lius taip pat pa­kei­tė žmo­nių do­va­no­ti. Vi­sos trys mer­gai­tės rug­sė­jo 1 die­ną į mo­kyk­lą išė­jo ap­rū­pin­tos, tar­si ne­lai­mės nė ne­bu­vo.

La­bai gra­žų ges­tą pa­da­rė Šiau­liuo­se vei­kian­čios ke­ba­bi­nės ko­lek­ty­vas. Šios įstai­gos va­do­vai pa­kvie­tė į pi­lie­ti­nę ak­ci­ją, ra­gin­da­mi au­ko­ti nu­si­per­kant ke­ba­bą. Vi­sos vie­nos die­nos ke­ba­bi­nės pa­ja­mos bu­vo per­duo­tos jau­nai šei­mai.

Ne­lai­mės nu­skriaus­tiems Gruo­džiams nea­be­jin­gos li­ko ir abie­jų su­tuok­ti­nių dar­bo­vie­tės – net ne­pra­šy­tos pa­rė­mė fi­nan­siš­kai, pa­gel­bė­jo ir pa­stip­ri­no mo­ra­liai.

Be to, bend­ro­vė, ku­rio­je ne vie­ne­rius me­tus dar­buo­ja­si 32 me­tų A. Gruo­dis, dė­jo pa­stan­gas, kad šei­ma kuo grei­čiau tu­rė­tų kur ap­si­gy­ven­ti, tad Gin­kū­nuo­se (Šiau­lių ra­jo­nas) sa­vo lė­šo­mis vie­ne­riems me­tams iš­nuo­mo­jo tri­jų kam­ba­rių bu­tą.

Jau po ke­lių die­nų šiuo me­tu vie­na­me kam­ba­ry­je pas tė­vus be­si­glau­džian­tys pa­de­gė­liai įžengs į erd­vų būs­tą.

Itin ne­lai­mė­je pa­de­da ir gi­mi­nai­čio su­kur­ta „Fa­ce­book“ pa­sky­ra, ku­rio­je pa­pra­šius pa­gal­bos, abe­jin­gų ne­li­ko – rė­mė­jų yra ne tik iš Šiau­lių, bet ir iš vi­sos Lie­tu­vos, ne­t iš Lon­do­no.

Ačiū šei­ma sa­ko ir „Šiau­lių kraš­to“ skai­ty­to­jams, au­ko­ju­siems pi­ni­gus į dien­raš­ty­je nu­ro­dy­tą są­skai­tą.

E. Gruo­die­nė su aša­ro­mis kal­ba apie žmo­nių ge­ru­mą ir tuo pa­čiu pa­ti­ki­na, kad kiek­vie­nas paau­ko­tas pi­ni­gė­lis bus pa­nau­do­tas nau­jo šei­mos na­mo sta­ty­bai su­de­gu­sio­jo, ku­rį bu­vo sta­tę ir įren­gę sa­vo ran­ko­mis, vie­to­je.

„Ne­są­mo­nė, kad, kaip sa­ko­ma, džiau­gia­si lie­tu­vis, jog kai­my­no na­mas de­ga. Sa­vo kai­liu pa­ty­riau, kad kai­my­nas ne džiau­gia­si, o ge­di kar­tu“, – sa­ko Eg­lė.

Kal­bė­da­ma jau­na mo­te­ris pa­žvel­gia į su­pleš­kė­ju­sį na­mą ir iš­ta­ria: „Die­ve, Die­ve, kai da­bar pa­gal­vo­ju, kaip mes ge­rai gy­ve­no­me...“

Duo­tų, bet ne­prik­lau­so

Pak­laus­ta apie Šiau­lių val­džios pa­ra­mą ma­ža­me­čius vai­kus au­gi­nan­čiai šei­mai E. Gruo­die­nė kal­bė­ti pla­čiau ne­lin­ku­si. Trum­pai aiš­kiai: pa­si­ge­do val­di­nin­kų dė­me­sio.

Pa­sak jau­nos mo­ters, jei ne ge­ra­šir­diš­ki kai­my­nai, gi­mi­nės, šei­mai su vi­so­mis tri­jo­mis mo­kyk­li­nu­kė­mis po gais­ro grei­čiau­siai bū­tų te­kę ap­si­sto­ti po at­vi­ru dan­gu­mi.

Net ir tuo­met, kai E. Gruo­die­nė pa­ti nu­ka­ko į Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bę, su­ži­no­jo, kad apie lai­ki­ną būs­tą šei­ma ga­lin­ti ne­gal­vo­ti, nes lais­vo nė­ra. Ne­bent kas at­si­sa­ky­tų.

Tie­sa, ki­tą­dien Sa­vi­val­dy­bė šei­mai išei­tį vis dėl­to pa­siū­lė: ga­li­ma ap­si­sto­ti Nak­vy­nės na­muo­se ar­ba vie­na­me so­cia­li­nia­me būs­te, bend­ra­bu­ty­je. Ant­ra­sis pa­siū­ly­mas tuč­tuo­jau ne­te­ko pra­smės, nes, pa­skai­čia­vus Gruo­džių mė­ne­si­nes pa­ja­mas, paaiš­kė­jo, kad so­cia­li­nis būs­tas šei­mai ne­prik­lau­so.

Pa­tir­to siau­bo pri­si­mi­ni­mais vis dar gy­ve­nan­čią E. Gruo­die­nę toks val­di­nin­kų at­sa­ky­mas iki šiol skau­di­na.

Vis dėl­to pa­ra­mos Gruo­džiai su­lau­kė – jiems iš­mo­kė­ta so­cia­li­nė pa­šal­pa.

Gais­ro prie­žas­tis vis dar neaiš­ki

Šiuo me­tu jau­nos šei­mos ran­ko­mis pa­sta­ty­tas na­mas te­bep­ri­me­na vai­duok­lį: nu­de­gė sto­gas, per­dan­gos, lan­gų vie­to­se – kiau­ry­mės, vi­du­je – nuo karš­čio iš­si­ly­džiu­si bui­ti­nė tech­ni­ka, iš­si­mo­kė­ti­nai ne­se­niai įsi­gy­ti nau­ji bal­dai. Tik skal­bi­mo ma­ši­ną, ant­rą te­le­vi­zo­rių ir ke­le­tą dra­bu­žių iš ug­nies gniauž­tų  pa­vy­ko ug­nia­ge­siams iš­gel­bė­ti.

Na­mą vai­duok­lį su­tuok­ti­niai no­rė­tų nu­griau­ti kuo grei­čiau – pra­dė­tų jau šį sa­vait­ga­lį. Ta­čiau lei­di­mo iš­va­ly­ti te­ri­to­ri­ją kol kas nė­ra da­vę gais­rų ty­rė­jai, nes dar neiš­siaiš­ki­no gais­ro prie­žas­ties.

Šiau­liuo­se, so­dų bend­ri­jos „Vai­vo­rykš­tė“ 2-ojo­je gat­vė­je gais­ras ki­lo rugp­jū­čio 26 die­ną. Tei­gia­ma, kad iš ry­to gat­vė­je bu­vo iš­jung­tas elekt­ros tie­ki­mas, nes pjau­ti me­džiai. Iš Gruo­džių na­mo sklin­dan­tys dū­mai pa­ste­bė­ti po pie­tų. Spė­ja­ma, kad gais­rą su­kė­lė trum­pas jun­gi­ma­sis nuo te­le­vi­zo­riaus, ku­rio kiš­tu­kas bu­vo įjung­tas į elekt­ros liz­dą.

Penk­ta­die­nio gais­ras bu­vo ne vie­nin­te­lis, ku­ris smo­gė jau­nai tvar­kin­gai šei­mai. Šeš­ta­die­nio nak­tį vi­sa nio­ko­jan­ti ug­nis na­mą apė­mė ir dar kar­tą. Ant­ro­jo gais­ro prie­žas­tis kol kas nė­ra aiš­ki. Aiš­ku tik vie­na, kad po ant­ro­jo gais­ro ne­pa­vyks pa­nau­do­ti ne­tgi me­die­nos, ku­rią šei­ma pla­na­vo pa­nau­do­ti nau­jo na­mo sta­ty­bai.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

GE­RU­MAS: Tris ma­ža­me­tes duk­re­les au­gi­nan­ti Eg­lė Gruo­die­nė sa­ko nie­kad iki šiol net ir pa­gal­vo­ju­si ne­bu­vo, kad žmo­nė­se yra ši­tiek ge­ru­mo ir sa­ko kiek­vie­nam as­me­ni­nį ačiū.

PRIE­ŽAS­TYS: Na­mas, ku­rį nu­siau­bė gais­ras, vis dar gąs­di­na ne­jau­kiu vaiz­du. Jo griau­ti, kol ne­bus nu­sta­ty­tos ne­lai­mės prie­žas­tys, ne­ga­li­ma.