Žemės rinkoje didėja įtampa

Žemės rinkoje didėja įtampa

Šiaulių rajone suaktyvėjo žemės pirkėjai, nors laisvos valstybinės žemės beveik nelikę. Už hektarą jau pasiūloma ir 10 tūkstančių litų. Žemę supirkinėja keli stambūs žemės magnatai, savo valdas skaičiuojantys dešimtimis tūkstančių hektarų. Ūkininkai, kurie dirba žemę nesudarę valstybinės žemės nuomos sutarčių, jau įsitikino: žemę iš jų panosės pasiima kiti.

Irena BUDRIENĖ

irena@skrastas.lt

Nukenčia dirbantys be sutarčių

Žemę supirkinėja keli stambūs žemės magnatai, savo valdas skaičiuojantys dešimtimis tūkstančių hektarų.

Priežasčių pirkti žemę ir stambinti ūkius žemdirbiams yra nemažai: pakilo parduodamų rapsų ir grūdų kainos, jau žinoma, kad išmokos už pasėlius irgi didės.

Ne visi vidutiniai ir smulkūs ūkininkai pasirašė sutartis dėl valstybinės žemės nuomos. Nacionalinės žemės tarnybos informacinėje duomenų bazėje tokie sklypai rodomi kaip laisvi, todėl sutartis sudarę ūkininkai nušvilpia sklypus iš juos įdirbusių žemdirbių panosės.

„Laisvus sklypus įdirbę, krūmus išrovę ūkininkai jaučiasi nuskriausti, nes patyrė nuostolių“, – „Šiaulių kraštui“ sakė Šiaulių rajono mero pavaduotojas Antanas Bezaras, kuris ir pats laisvalaikiu ūkininkauja.

Toks elgesys nelaikomas sukčiavimu, bet yra negražus, mano A. Bezaras. Sudariusieji oficialias nuomos sutartis ketina pasinaudoti pirmumo teise tą laisvą valstybinę žemę nusipirkti.

„Juridiškai mūsų duomenų bazė Šiaulių rajone rodo 2533, 95 hektaro laisvos valstybinės žemės ūkio naudmenų, bet faktiškai iš jų beveik 2000 hektarų leista naudoti žmonėms“,– tvirtino Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo pavaduotojas Zigmas Dranginis.

Šeimos ūkiai nyksta

„Ūkininkams sakiau, kad įsigytų žemės. Girdime, kas dedasi kituose rajonuose, į kuriuos koją įkėlė užsieniečiai. Kai pirkėjų delegacijos atvažiuodavo į Šiaulių rajoną, parodydavome pačias netinkamiausias žemes, taip užsieniečių invazijos ir pavyko išvengti“, – šypsojosi prisiminęs A. Bezaras.

„Bet nenormalu, kad visa Šiaulių rajono privati žemė atsidūrė vos kelių stambių žemvaldžių rankose, kurie įsigytos žemės hektarus skaičiuoja jau ne šimtais, o tūkstančiais“, – akcentavo A. Bezaras.

Stambieji supirkėjai dėl žemės varžosi tarpusavyje. Didesnių sklypų neradę, taikosi ir į vadinamuosius trihektarininkus, kuriems be technikos žemę įdirbti nelengva.

„Išlieka pavojus, kad stambieji žemvaldžiai, sulaukę momento patys perparduos žemę užsieniečiams, nes šių maži ūkeliai nedomina“, – prognozuoja A. Bezaras. Jo nuomone, tik šeimos ūkiai padėtų saugoti senąsias vertybes, nes šiandien kaimuose auga naujos išlaikytinių kartos.

„Kaime nei bulvių, nei svogūnų, nei paršiuko nenorima auginti, žemė  apleista, net mažiausio gabalėlio neišdirba – neva neapsimoka“, – stebėjosi pašnekovas.

Norėtų daugiau žemės

„Laisvos valstybinės žemės nebėra – visur užimta. Dabar vyksta sandoriai su privačiais savininkais. Iš tų, kurie nori parduoti, nuperkam, o kurie nori nuomoti – nuomojam“, – „Šiaulių kraštui“ patvirtino Kuršėnų žemės ūkio bendrovės pirmininkas Vitoldas Pranas Zovė.

Bendrovei žemė gyvybiškai reikalinga – laikomiems pustrečio tūkstančio galvijų būtini didžiuliai pašarų kiekiai.

Kuršėnų ŽŪB dirba 147 darbuotojai, nes gyvulininkystė imli darbo jėgai.

„Dirbam 4000 hektarų, bet su didžiausiu malonumu dirbtumėm didesnius plotus, bet nelabai yra kur plėstis. Mes nekonkuruojam nė su vienu savo kaimynu. Esam taip sutarę“, – sakė pirmininkas.

Kaina priklauso nuo balo ir vietos

„Teko girdėti, kad supirkėjai už hektarą žemės ūkio paskirties žemės ir po 10 tūkstančių litų siūlo, bet prastose vietose ir už keturis tūkstančius galima nupirkti. Žemės kaina priklauso nuo jos vietos ir našumo balo“, – „Šiaulių kraštui“ sakė Raimundas Juknevičius, Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas.

Pavyzdžiui, prie Šiaulių miesto, kai sklypas patenka į potencialiai užstatomą zoną, žemės kaina siekia nuo 20 tūkstančių litų už hektarą.

Pašnekovas neslėpė, kad egzistuoja „berniukai“, kurie supirkinėja žemę, siekdami pasipelnyti. Ši tendencija ypač ryški buvo žemės kainų kilimo metais. Pats R. Juknevičius prarado penktadalį dirbamos nuomojamos žemės.

Be žemės ūkininkauti neįmanoma, todėl žemdirbiams patariama neinvestuoti visų pinigų į techniką, bet dalį pasilikti žemei pirkti.

„Žemė – pagrindinė ūkininko darbo priemonė. Jeigu sugebi supirkti visą žemę, kurią dirbi, tavo ūkis yra perspektyvus, o investicijos – ilgalaikės. Be žemės nei pastatai, nei kombainai jokios naudos neduos“, – tvirtino rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas.

Draudimai apeinami

Pagal įstatymą juridinis asmuo negali turėti daugiau kaip 500 hektarų, o fizinis – ne daugiau kaip 300 hektarų. Bet draudimai apeinami – perkama šeimos narių vardu. Kitas mechanizmas: lietuvis pasiskolina iš užsieniečio pinigų, o užstatas būna žemė.

R. Juknevičiaus žiniomis, Karbauskiams Šiaulių rajone priskiriama apie 30 tūkstančių hektarų, valdomų per ūkius, įmones, „Agrokoncerną“. „Klauso ūkis“ valdo apie 4000 hektarų. Aktyvūs žemės rinkoje AB „Linas Agro Group“ ir AB „Agrowill Group“.

Pavojai

Paties R. Juknevičiaus ūkyje deklaruota apie 130 hektarų. Kad ūkis būtų perspektyvus, reikėtų apie 200 hektarų. Toks laikomas racionaliu šeimos ūkiu, toks yra numatytas įstatyme.

„Vis dėlto vidutinis ūkis lieka pažeidžiamas. Jeigu ateina labai stambus kapitalas, kuris supirkinėja aplinkines teritorijas, gali tekti susirinkti žaislus ir eiti iš tos smėlio dėžės. Stambiojo tikslas, greičiausiai, yra palaikyti žemę iki geresnių laikų ir po to labai pelningai parduoti“, – svarstė pašnekovas.

Artėjant rinkimams pasigirsta siūlymų, kad žemės nebūtų galima parduoti bet kam – tik bendraturčiui ar valstybinei institucijai Žemės fondui. Tada valstybė kontroliuotų žemės rinką.

„Negerai, nes atsirastų plati terpė korupcijai. Žinom, kaip neskaidriai vyko žemės grąžinimas, kiek buvo problemų su žemėtvarkos tarnybomis, kurios tęsiasi iki šiol. Abejoju, ar naujoji sistema apskritai veiktų, ar dar labiau nekomplikuotų situacijos. Be to, brangiai kainuotų“, – abejojo R. Juknevičius. Kita vertus, situacija, kai žemę valdo keli stambūs savininkai, jo nuomone, gali kelti pavojų nacionaliniam saugumui.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

ŠIENAS: Pritrūkę pievų kaime gal ūkininkai šienaus mieste?

Redakcijos archyvo nuotr.

NUOMONĖ: „Nenormalu, kad visa Šiaulių rajono privati žemė atsidūrė vos kelių stambių žemvaldžių rankose, kurie įsigytos žemės hektarus skaičiuoja jau ne šimtais, o tūkstančiais“, – mano Šiaulių rajono mero pavaduotojas Antanas Bezaras.

NEPRITARIMAS: „Nepritariu suktybėms, kai per prievartą nuvaro žmogų nuo žemės ir duonos kąsnį atima“, – tvirtino Kuršėnų žemės ūkio bendrovės pirmininkas Vitoldas Pranas Zovė.

Jono TAMULIO nuotr.

PERSPEKTYVA: „Vidutinis ūkis yra pažeidžiamas“, – padėties rimtumo neslėpė Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius.