J. Grubinskaitės nuotr.
Savivaldybės tarybos posėdyje dalyvavę žemdirbiai nesugebėjo įrodyti, kad mokant 39 procentais didesnį žemės mokestį, smulkieji ūkiai gali neišgyventi.
Vakar įvykusiame savivaldybės tarybos posėdyje daug diskusijų sukėlė sprendimo projektas dėl kitų metų žemės mokesčio. Nors žemės ūkio paskirties žemės mokesčio tarifas sumažintas nuo 1,6 iki 1 procento žemės rinkos vertės, žemės savininkams kitais metais žemės mokestis didės net 39 procentais.

Žemės mokesčio tarifai 2023 m. nustatyti dar šių metų balandį, mat niekas nenumanė, kad metų pradžioje pradėtas masinis žemės vertinimas, žemės vertę padidins daugiau nei du kartus.

Posėdžio metu buvo siūlymų atidėti klausimą kelioms dienoms arba ieškoti kompromiso. Kiti tarybos nariai siūlė palikti 1,6 procento tarifą ir žemės savininkams nenuolaidžiauti.

Biržų rajono ūkininkų sąjungos ir asociacijos vadovai Arvydas Džiulna ir Tadas Micikevičius prašė žemės mokesčio tarifą mažinti iki 0,9 procento, tokiu atveju žemės mokestis nuo kitų metų didėtų 25 procentais. T. Micikevičius motyvavo, kad žemės savininkai nepasiruošę tokiam dideliam mokesčio didėjimui ir siūlomas 1 procentas stipriai „prispaustų“ ūkius.

„Nė vienam iš jūsų darbo savo ūkyje nepasiūlyčiau“,- replikavo A. Džiulna, reagavęs į politikų diskusijas neatsižvelgti į žemdirbių prašymą žemės mokesčio tarifą sumažinti iki 0,9 procento.

Sprendimo projektui pritarus, nuo kitų metų sausio 1 dienos žemės mokestis savininkams Biržų rajone padidės net 39 procentais.