Iš žemės lenda problemos

L. VOROBJOVO karikatūra

Pavasariui įsibėgėjus ir sužaliavus žolei, o akį traukia gražiai prižiūrėtos sodybos, lenda ir žemės priežiūros problemos – pasimato, kad nemaža dalis žemės sklypų yra apleisti. Labiausiai į akis krenta žemės sklypai, esantys šalia miškų, kur turėtų būti dirbama žemė, neretai riboženkliai yra išversti arba dingę, žemė naudojama ne pagal tiesioginę jos paskirtį. Visų šių žemės naudojimo reikalų kontrolę vykdo Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) teritoriniai skyriai.

Iš visų pernai nustatytų, net 53 procentai pažeidimų sudarė apleistos žemės atvejai. NŽT Biržų skyrius, vykdydamas žemės naudojimo valstybinę kontrolę, susiduria su daug tokių atvejų. Pernai Biržų rajone buvo atlikta apie 40 apleistų žemių patikrinimų. Nustatęs žemės naudojimo pažeidimus, skyrius kviečia sklypų savininkus aplinkybių ir pažeidimų išaiškinimui bei pažeidimų protokolo surašymui. Paklausus, kodėl nesitvarko, žmonės tvirtina, kad tokie žemės sklypai yra jau seniai, nors išnagrinėjus ortofotografinę medžiagą matoma, kad sklypai apleisti prieš 10 ar 20 metų. Žmonėms sunku suprasti, kodėl dabar jie turi susitvarkyti apleistą sklypo dalį ar visą sklypą.

Pasak NŽT Biržų skyriaus laikinai einančios vedėjos pareigas Romanos Klimienės, daugiausiai dėmesio atliekant planinius žemės naudojimo patikrinimus šiais metais skiriama išsiaiškinti galimus valstybinės žemės užėmimo atvejus, žemės apleidimo atvejus, taip pat – ar laikomasi dokumentuose, kurių pagrindu suteikta teisė naudotis valstybine žeme, nustatytų sąlygų.

„Šių metų antrą pusmetį NŽT skyrius planuoja sustiprinti planinių ir neplaninių patikrų skaičių – iš viso suplanuoti 366 patikrinimai. Nuoširdžiai tikimės, kad žmonės bus sąmoningi, kad karantino metu daugiau galėję laiko skirti buvimui gryname ore, labiau pasitvarkė savo valdas ir nustatysime mažiau pažeidimų.

„Kuo gi skiriasi planiniai nuo neplaninių patikrinimų? Planiniai patikrinimai yra suplanuojami iš anksto numatomos vietovės, gatvės, adresai. Neplaniniai gi – tai patikrinimai, gavus signalus – skundus, prašymus ištirti atveju dėl įtartinai užimtos valstybinės ar privačios žemės (užsodinta gyvatvorė, aptverta tvora ir pan., sukrauti sklypo savininkui priklausantys daiktai valstybinėje žemėje, neturint leidimo ja naudotis“ – sako l. e. p. NŽT Biržų skyriaus vedėja.

Visuomenės nepasitenkinimą kelia savavališki valstybinės žemės užėmimo atvejai, kai asmenys, žinodami, kad žemė yra valstybinė, tyčia (sąmoningai) tokius žemės plotus ,,prisijungia“ prie savo namų valdos žemės sklypų, t. y. aptveria savo namų valdas kartu su valstybine žeme tvoromis ir pan. Darydami pažeidimus žmonės yra abejingi savo veiksmų pasekmėms – jie tiesiog tikisi išvengti administracinės atsakomybės, o kartais nežino, kad už šiuos pažeidimus yra nustatytos administracinės nuobaudos.

Vykdant tiek planinius tiek ir neplaninius žemės naudojimo patikrinimus, visuomet yra nustatoma data, iš anksto kviečiami sklypo ir/ar besiribojančio sklypo savininkai, reikalui esant dalyvauja ir kitų institucijų, tokių kaip Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovai. Nustačius nelegalius statinius, tyrimą inicijuoja ir minėta institucija, kuri vertina statinių teisėtumą, nustato terminus jų pašalinimui.

Dar vienas labai aktualus naudojimo pažeidimas yra riboženklių sunaikinimas arba perkėlimas į kitą vietą. Šiuo metu turime su tuo susijusius du skundus, į patikrinimus bus pakviesti skundus/prašymus pateikę asmenys ir gretimų sklypų savininkai, kurių žemė ribojasi su tikrinamu žemės sklypu galimai sunaikinto riboženklio vietoje.

Jei kviesti asmenys į patikrinimus neatvyksta, procedūra atliekama be jų – surašomas patikrinimo vietoje aktas, pasirašo dalyvaujantys asmenys. Pradedama administracinė procedūra, vykdomas tyrimas, aplinkybių išaiškinimas ir, reikalui esant, surašomas administracinio nusižengimo protokolas, nustatant koks pažeidimas yra padarytas ir skiriama bauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą.

Nuolat raginame gyventojus nelaukti patikrinimų dėl žemės neteisėto užėmimo ir administracinių nuobaudų skyrimo, o patiems atlaisvinti jų savavališkai užimtą ir naudojamą valstybei ar kitiems asmenims priklausančią žemę.

NŽT primena, kad pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už žemės naudojimo pažeidimus skiriamos baudos. Jei žemė naudojama ne pagal pagrindinę jos paskirtį, skiriama 140-300 Eur bauda, jei panaikinami (sugadinami) nuolatiniai žemės naudmenų riboženkliai – 40-100 Eur, jei žemės sklype, vykdant ūkinę ir kitą veiklą, pažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypų ribos, savavališkai užimama žemė ir (ar) naudojami vandens telkiniai – 300-560 Eur bauda ir kitos. Pakartotinai skiriamos baudos tuomet, kai į raginimus susitvarkyti neatsižvelgiama, nesumokama bauda. Tada skiriamos baudas gali būti ir dvigubai didesnės. Svarbu tai, kad net ir sumokėjus baudas, pažeidimus būtina pašalinti: nelegalius statinius nugriauti ar patraukti, gyvatvorę ar medžius už sklypo ribos nupjauti ir pan.

„Natūralu, jog NŽT interesas yra, kad būtų tausojama ir prižiūrima žemė, pagrindinis mūsų turtas. Jei žmonės susiduria su neaiškumais, atsiranda aplinkybės ne dėl savininko kaltės, tokiu atveju drauge su specialistais diskutuojame ir ieškome optimaliausių kilusiose situacijose“ – sako Romana Klimienė.

 

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.