Naujausios
Į Biržus atviliojo meilė
– Aš jau 16 metų kaip biržietis. Mano tėtis – biržietis, mama – iš Rokiškio. Tėtis "nutekėjo" į Rokiškį, o aš "atitekėjau" atgal į Biržus, – save pristatė Tomas.
Tomo žmona Vika gimė ir augo Biržuose. Prieš 16 metų pora susipažino per bendrus draugus ir nuo to laiko nebesiskyrė. Tuo metu Tomas dirbo vienoje Rokiškio įmonių, tad dažnai reikėdavo važiuoti pas klientus į Latviją. Taip Biržai tapo meilės stotele, o netrukus – ir įsimylėjelių naujaisiais namais.
Įsimylėję iki ausų
– Buvome labai jauni ir įsimylėję. Kai pradėjome draugauti, dar ėjau į mokyklą. Pamenu, bėgdavau iš pamokų ir važiuodavau su Tomu į Latviją. Jis remontuodavo traktorius, o aš keturias valandas sėdėdavau mašinoje ir laukdavau, norėjome kuo daugiau laiko praleisti kartu, – juokėsi Vika. – Labai norėjome savos erdvės, tad nusprendėme įsikurti Tomo senelių sodyboje, visai netoli Biržų. Ten gyvename iki šiol.
Darbo paieškos Biržuose – bevaisės
Po ketverių metų gyvenimo kartu pora susilaukė sūnaus Oresto. Tada abu nusprendė neakivaizdžiai studijuoti tą pačią specialybę Šiauliuose – gamtotvarkos vadybą. Tuo metu tai buvo nauja, bandomoji studijų programa.
– Tomas jau turėjo gerą darbą, bet vistiek norėjome baigti mokslus, kad įgytume išsilavinimą. Tikėjausi, kad studijos man ateityje padės susirasti darbą, nes jau kurį laiką blaškiausi tai vienoje, tai kitoje darbovietėje, niekur negalėjau savęs atrasti, – kalbėjo Vika.
Baigus studijas, jaunai moteriai surasti darbą pagal specialybę Biržuose sekėsi sunkiai. Įsidarbino vienoje įmonėje, bet, gimus dukrelei Lukai, teko išeiti motinystės atostogų. Po jų moteris tame darbe jautėsi jau nebereikalinga ir nelaukiama, net nebesinorėjo ten ir sugrįžti…
Remontuoti patiko jau vaikystėje
Tomas jau devyniolika metų dirba vienoje Rokiškio įmonėje – važiuoja pas klientus ir remontuoja traktorius. Vyro tėtis jau seniai darbuojasi ūkio technikos parduotuvėje Rokiškyje. Paklaustas, ar tik sūnus neseka tėčio pėdomis, Tomas kalbėjo:
– Užaugau matydamas visus tuos dalykus, tėtis veždavosi mane į savo darbą, matydavau kaip viskas vyksta. Čiupinėdavau pjūklus, žoliapjoves, buvo įdomu kaip jie veikia… Ten sužinojau ir išmokau daug dalykų. Vieni berniukai žaisdavo su mašinomis, o man patikdavo jas remontuoti.
Emigruoti nenorėjo
Paklausus, ar niekada nekilo minčių emigruoti, Vika kalbėjo:
– Kartais pagalvodavau, kad būtų gerai išvykti. Dauguma mano draugių gyvena užsienyje, o ir rasti darbą čia nebuvo lengva. Bet tos mintys greitai dingo, nes mano vyras – tikras patriotas, niekur iš Lietuvos neiškrapštysi.
– O man gerai čia, aš pasiryžęs daryti viską, kad galėtume su šeima gyventi Lietuvoje. Ne mano būdui išvažiuoti svetur ir apsimesti vietiniu. Čia irgi galima gerai gyventi. Reikia stengtis ir dirbti, kaip ir visur kitur. Savoje žemėje geriau… – kalbėjo Tomas.
Mintį įkurti savo verslą audė seniai
Prieš kurį laiką jauna šeima įsigijo namą Biržuose, Kęstučio gatvėje. Jame jau baigia įrengti parduotuvę, kuri duris atvers kitos savaitės pradžioje. Pasak Tomo, mintis sukurti savo verslą kirbėjo seniai, viską nulėmė noras ir abipusis sutarimas, kad ir žmona turėtų savo darbo vietą.
– Moterims Biržuose surasti padorų darbą pagal specialybę – sunku, daugiausia darbo vietų valstybinėse įstaigose yra nepajudinamos. Susidaro įspūdis, kad tie, kurie ten seniai dirba, nenori įsileisti jaunų žmonių, arba veikia giminių principas… Vyrams – lengviau, gal jie mažiau renkasi, išlaikyti šeimą juk reikia, tad kažkaip sukasi, – svarstė Tomas.
Parduotuvėje dirbs žmona
Šeimos parduotuvėje bus prekiaujama sodo ir daržo technika, guoliais, taip pat bus teikiamos technikos diagnostikos ir tvarkymo paslaugos. Tomas anksčiau galvojo pats palikti savo ilgametį darbą Rokiškyje ir dirbti čia, nes apie techniką jis išmano daug, o ir patirtis nemenka – 19 metų. Paskui su žmona nusprendė, kad savo darbo nepaliks, bet pagelbės, kiek reikės. Parduotuvėje dirbs žmona Vika su apmokytu, technikos sritį išmanančiu ir patirtį turinčiu darbuotoju, kuris konsultuos visais klausimais.
– Tikime, kad likimas viską sudėliojo į savo vietas. Gal žmonos nenusisekusios darbo paieškos ir buvo ženklas sukurti savo verslą, – svarstė Tomas.
Svarbiausia – lankstumas ir santykiai su klientais
– Mes vienas kitą papildome: žmona mėgsta bendrauti su žmonėmis, patarti, pagelbėti, o aš – žodžio žmogus, – kalbėjo Tomas.
– Mano vyras labai atsakingas, užsispyręs ir darbštus žmogus. Jei pažadėjo – padarys. Todėl ilgai ir dirba tame pačiame darbe. Klientai juo pasitiki. Būna, skambina savaitgaliais ar vėlai vakare – vyras vis tiek atsiliepia, važiuoja jiems padėti, o kiti darbuotojai – ne, jiems poilsis. Tuo ir skiriasi darbuotojų požiūris į klientus, o klientų į darbuotojus. Tomas per tiek metų jau užsitarnavo žmonių pagarbą ir pasitikėjimą. To paties sieksime ir savo versle, – patikino Vika.
Laisvalaikis kartu
Vika ir Tomas su sūnumi Orestu ir mažąja Luka laisvalaikį stengiasi praleisti kartu, nors, pasak tėvelių, atplėšti sūnų nuo kompiuterio kartais sunku. Tomas mėgsta žvejoti, sportuoja, žaidžia stalo tenisą Pabiržėje, kur su kolegomis įkūrė klubą.
– Anksčiau, kai žmona paklausdavo, ar norėčiau grįžti gyventi į Rokiškį, dvejodavau, o dabar – tikrai ne. Man čia patinka, miestas gražus, ežeras, gamta. Aišku, miestai skirtingi, ten geriau viena, čia – kita, bet vis tiek, nusveria Biržai. Jau galiu laikyti save tikru biržiečiu, – užtikrino Tomas.
Vikai patinka dalyvauti užsiėmimuose su mažaisiais, privačiai mokėsi siūti rūbelius mažiesiems, tad kartais savo darbais papuošia ir mažąją Luką.
Harmonija santykiuose
Rodos dar jauna pora, o kartu jau16 metų, du vaikai, o dabar – ir bendras verslas.
– Mūsų draugystė užsimezgė, kai buvome labai jauni. Buvo visko: ir pykčių, ir santykių krizių, bet viską išgyvenome. Idealios šeimos kažin ar egzistuoja… Gyvenime būna, kad turint bendrą verslą, poros pradeda pyktis, nesutarti. Vienam atrodo vienaip, kitam – kitaip. Reikia sugebėti atskirti darbo reikalus nuo asmeninių ir rasti tą viduriuką, tada viskas bus gerai. Norime išsaugoti tą santykių harmoniją ir tikime, kad mums pavyks, – kalbėjo Vika ir Tomas.
