Naujausios
Veršelių supirkėjai – kaip telefoniniai sukčiai?
Į „Šiaulių krašto“ redakciją užėję keturi Šiaulių rajono ūkininkai pasakojo susidūrę su nesąžiningais veršelių supirkėjais. Žmonės stebėjosi, kad supirkėjai prieina prie duomenų bazės, sužino ūkininkų adresus, telefonus ir kokius veršelius jie augina. Paskambinę ar atvažiavę į kiemą jau turi iš anksto paruoštus dokumentus ir spaudžia parduoti už jų siūlomą kainą.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Nuvertina veršelius
Ūkininkė Laima rodo dokumentus be antspaudų, kuriuose įrašytas veršelio kodas ir kaina už kilogramą. Nors kodas įrašytas kaip belgų mėlynosios telyčios (kodas 76), tačiau moteriai buvo pasiūlyta supirkimo kaina kaip už paprastą pieninį veršelį – 0,8 euro.
Moteris, supirkėjo įtikinta, kad veršelis daugiau nevertas, jį pardavė už pasiūlytą kainą. Vėliau paskambinusi į UAB Galvijų centrą, sužinojo, kad jos veršelis čia jau „pavirto“ belgų mėlynuoju, ir buvo nupirktas už 3,5 euro už kilogramą.
Panašių istorijų pasakojo ir kiti ūkininkai: esą veršių supirkėjai, kažkokiu būdu sužinoję ūkininkų duomenis, kokius veršelius jie augina, braunasi į namus arba skambinėja ir įtikinėja parduoti. Neretai telefonu siūlo vieną kainą, o atvažiavę ir apžiūrėję veršelius kainą sumažina. Esą veršis daugiau nevertas.
Redakcijoje apsilankę ūkininkai sakė, kad vyresnio amžiaus žmonės įbauginami, kad veršelius gali pavogti, todėl sutinka parduoti ir už mažą kainą.
„Jie veikia kaip telefoniniai sukčiai. Užliūliuoja savo kalbomis. Dauguma supirkėjų kartu yra ir draudimo agentai. Paėmę veršį, neskuba už jį atiduoti pinigų, o siūlo apsidrausti namą, gyvybę, gyvulius, techniką“, – vienas per kitą pasakojo ūkininkai.
Dėl supirkėjo ponia Laima neketina sėdėti sudėjusi rankų, žada kreiptis į Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrą, o jeigu reikės, – ir į policiją.
„Žmonės turi sužinoti, kaip veikia nesąžiningi supirkėjai, kad būtų budrūs“, – sakė ūkininkaujanti moteris.
Kainas reguliuoja užsienio rinka
Vos už 64 eurus 90 kilogramų (sąskaitoje faktūroje svoris „nukrito“ iki 80 kilogramų) mėsinę telyčaitę nupirkęs supirkėjas situaciją „Šiaulių kraštui“ komentavo miglotai. Esą pirko kaip juodmargę telyčią, o vėliau, sužinojęs rūšį, pardavė brangiau.
Tai, kad supirkėjai iš kažkur gauna duomenų apie ūkininkus ir jų auginamus gyvulius, pašnekovas pavadino „sapnų karalyste“. Supirkėjas tikino, kad pats veršelių augintojų neieško, pardavėjai jį susiranda per skelbimus.
Vienos Šiauliuose veikiančios gyvulių supirkimo ir eksporto įmonės vadovas, nepanoręs atskleisti savo pavardės, sakė girdėjęs, kad kai kurie supirkėjai turi priėjimą prie duomenų bazės. Pašnekovas spėliojo, gal tai veterinarijos gydytojai, gal galvijų ženklintojai, tačiau nepagautas – ne vagis.
„Mes bandėme aiškintis, bet mums vis nepavyksta. Žmonės patys turėtų kreiptis į policiją, nes duomenų vagystė yra nusikaltimas“, – sakė bendrovės direktorius.
Jis paaiškino ir dėl supirkimo kainų. Lietuvoje jokios tarnybos ar institucijos jų nereguliuoja, tai daro užsienio rinka. Yra nusistovėję tam tikri susitarimai, už kiek yra parduodami vienos ar kitos veislės veršeliai. Nepaisant veislės, dar yra įvairių niuansų, kurie padidina ar sumažina kainą.
Kur ieškoti pagalbos?
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Gyvūnų ir pieno apskaitos departamento direktorė Daiva Beinorienė „Šiaulių kraštui“ sakė, jog pačių ūkininkų skundų dėl galimai neteisėto supirkėjų priėjimo prie duomenų bazės ir agresyvaus elgesio su pardavėjais jie negavę, tačiau žodinio skundo būta. Skundėsi patys supirkėjai iš Šiaulių, jie tuo kaltino savo konkurentus. Raštiško skundo departamentas kol kas nesulaukė.
Pasak D. Beinorienės, įmonė gali patikrinti, ar nesijungiama nelegaliai prie duomenų bazės, ar nenuteka informacija, tačiau negali kontroliuoti supirkimo kainų ir santykių tarp supirkėjų ir pardavėjų.
„Nesąžiningų žaidėjų visur yra. Jeigu atvažiavęs supirkėjas nederamai elgiasi, daro spaudimą, žmogus turėtų kreiptis į policiją, – pataria D. Beinorienė. – Jeigu įtariama, kad supirkėjas kažkokiu būdu gauna informaciją iš mūsų duomenų bazės, reikėtų į mus kreiptis raštu, ir mes nagrinėsime.“
Departamento direktorė informavo, kad priėjimą prie duomenų bazės turi apie 15 tūkstančių fizinių ir juridinių asmenų: veterinarijos gydytojai, gyvulių produktyvumo kontrolės asistentai, Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos inspektoriai. Dauguma jų yra pasirašę konfidencialumo pasižadėjimą.
„Visada prašome žmonių įvardyti asmenis, kuriuos įtaria neteisėtai naudojantis registro duomenimis. Mums tada būna lengviau surasti ir patikrinti“, – sako specialistė.
Priėjimą prie duomenų bazės turi ir keletas šalies draudimo įmonių, tačiau draudikams kiekviena užklausa yra mokama.
„Mes neseniai tikrinome draudikus, tačiau neradome tokio naudotojo, kuris būtų daug kažką tokio žiūrėjęs. Jų užklausų skaičiai tikrai nedideli“, – tikino D. Beinorienė.
EPA-ELTA nuotr.
SITUACIJA: Šalyje šiuo metu yra apie 65 tūkstančius karvių augintojų. Jų kasmet vis mažėja. Ūkininkų netenkina ne tik mažos pieno, bet ir veršelių supirkimo kainos.
Redakcijos archyvo nuotr.
VERŠELIS: Ūkininkai sako, kad mėsinį veršelį supirkėjas gali „nuvertinti“ iki paprasto pieninio ir ūkininkui pasiūlyti daug mažesnę kainą. Galvijų centre toks veršelis „atgauna“ savo vertę.
Asmeninė nuotr.
PATARIMAS: Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Gyvūnų ir pieno apskaitos departamento direktorė Daiva Beinorienė pataria gyvulių augintojams, įtariantiems, kad supirkėjai neteisėtai naudojasi registro duomenimis, kreiptis į departamentą su prašymu ištirti informacijos nutekinimo šaltinius.